captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Auksinės bitės“ laimėtoja: niekada negalvojau, kad dirbsiu radijuje ar būsiu žurnaliste

Ketvirtadienį išdalintų „Auksinių bičių“ laimėtojai džiaugiasi ne tik įvertinimu, bet ir darbu, kuris, pasak jų, tarsi hobis, kuriame gautos žinios ir pamokos labai praverčia ir kasdieniame gyvenime.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Vieną rytą kalbėjau, kaip užvesti automobilį per šalčius, o kitą dieną pati neužvedžiau automobilio“, – prisimena geriausia LRT RADIJO žurnaliste šiemet tapusi Rūta Kupetytė. Kad radijas neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo sutinka ir geriausios LRT RADIJO vedėjos vardą pelniusi Agnė Kairiūnaitė: „Darbas radijuje suteikia labai daug naudos mums pačioms. Laida „Čia ir dabar“ transliuojama kas savaitę jau beveik metus. Temų buvo daugybė, daug jų padarė didžiulę įtaką mano pačios pasauliui ir požiūriui“. Savo darbu mėgaujasi ir geriausia LRT TELEVIZIJOS žurnaliste paskelbta Jolanta Paškevičiūtė, kuri sako, kad ilgus metus stebėti užsienio politiką ir įvykius – geriau nei sekti meilės romaną.  

– Jolanta, kiek netikėtas ir kiek smagus Tau buvo šis apdovanojimas?

J. Paškevičiūtė: Visai netikėtas. Net nebuvo laiko, kada apie tai pagalvoti. O smagus tai tikrai. Labiausiai nustebino, netgi sutrikdė prieš tai rodytas siužetas apie mane ir jame parodyti kolegų vertinimai. Tiesiog sėdėjau apsalusi, nes nesitikėjau. Gal ir tikėjausi, bet vis tiek buvo labai malonu.

– Kolegų vertinimas – didžiausias įvertinimas?

J. Paškevičiūtė: Taip, man tai buvo labai svarbu, buvau sujaudinta iki ašarų. Gerą santykį su kolegomis jauti, tačiau, kai pasako tokius žodžius, labai malonu.

– Rūta, o kokie Tavo įspūdžiai? Netikėta? Su nerimu laukei šio apdovanojimo?

R. Kupetytė: Kai dirbi, tai negalvoji, kad dirbi dėl to. Žinoma, įvertinimas kiekvienam žmogui yra svarbus. Kai kalbu su pašnekovais, kurie yra gavę kokį nors apdovanojimą, visada jų klausiu, ką jiems reiškia šis apdovanojimas. Kai pagalvoji, tą labai sunku pasakyti: viena vertus, jei dabar pasakyčiau, kad to tikėjausi ir laukiau, tai skambėtų nekukliai, o kad nemiela man šita „bitė“ irgi pasakyti negalėčiau. Tikrai labai džiaugiuosi.

– Žinojai, kad esi tarp nominantų. Ar apgalvojai kalbą, kurią sakysi atsiimdama? Girdėjome, kad scenoje ir balsą sunku buvo suvaldyti.

R. Kupetytė: Tikrai taip. Dirbu radijuje ir atsistojusi ant scenos negalėjau suvaldyti balso: ir balsas drebėti pradėjo, ir kojos linkti, lūpų kampučiai net virpėjo.

Labiau galvojau apie tai, kas man yra radijas. Atsiimdama apdovanojimą sakiau, radijas – ta vieta, kur man gera, darbas, kurį myliu, ir darbas, į kurį ateinu atviru protu. Kiekvieną dieną nežinai, kas įvyks, su kuo kalbėsi, ir kiekvieną dieną gauni labai daug naujų pamokų ir naujų žinių. Pasakojau istoriją, kad vieną rytą kalbėjau, kaip užvesti automobilį per šalčius, o kitą dieną pati neužvedžiau automobilio, tad pati galėjau ir pasinaudoti patarimais. Tai – toks juokingas atvejis. Tačiau vertingesnės man tos pamokos, kurių gaunu iš vyresnių, daugiau patirties turinčių pašnekovų. Jie mane augina.

– Jolanta, esi LRT TV naujienų tarnybos užsienio naujienų redaktorė. Tačiau daug metų teko darbuotis ir LRT RADIJUJE. Ar prisimeni savo pirmąjį tiesioginį eterį?

J. Paškevičiūtė: Prisimenu. Buvo tokia laida „Planetos pulsas“ – užsienio įvykių apžvalga. Ji buvo labai populiari. Prisimenu, kad darydavome įrašą, ir staiga buvo tokia situacija, kad nebuvo, kada įrašyti, ir sako: eik tiesiai. Ir kaip nustebau: kai rašai – klysti, viskas būna ne taip sklandžiai, o kai atsisėdau kalbėti, visai nesuklydau. Nežinau, gal iš tos baimės viskas ėjo kaip iš pypkės. Buvau labai susikaupusi.

– Rūta, o Tu prisimeni savo pradžią radijuje?

R. Kupetytė: Reikėtų pradėti nuo to, kad niekada negalvojau, jog dirbsiu radijuje, ir niekada negalvojau, kad būsiu žurnalistė, kai man reikėjo galvoti, kuo būsiu. Kai išlaikiau 12 klasės egzaminus, tarp mano draugų buvo tokių, kurie norėjo tapti žurnalistais, ir važiavo į stojamąjį konkursą. Girdėjau, kad tas egzaminas labai baisus. Nutariau, kad reikia nuvažiuoti. Kai nuvažiavau ir įstojau, kaip ir nebebuvo kur dėtis. Dabar galiu pasakyti, kad tas pasirinkimas buvo tikrai geras.

Pirmasis mano interviu radijuje buvo, kai mokiausi radijo žurnalistikos Vilniaus universitete. Buvo Kalėdos ir dėstytoja Giedrė Čiužaitė, kuri čia taip pat dirba, liepė padaryti kalėdinius interviu. Kalbinau savo pusseserę, kuriai tada buvo penkeri. Gavosi toks nuoširdus interviu ir jis buvo ištransliuotas. Pamenu, buvo Kūčių rytas, ir su tokiu nerimu laukiau, kaip čia viskas bus.

Kai atėjau atlikti praktikos, tada buvo ir pirmasis mano tiesioginis eteris. Man iš karto čia viskas labai patiko. Pirmasis mano pasijungimas, kaip mes sakome, buvo iš Užutrakio dvaro, ten buvo turizmo konferencija. Man staigiai reikia jungtis į eterį, o visi žurnalistai jau grįžta atgal į Vilnių autobusu. Sustabdau autobusą ir sakau: dabar man reikės pasijungti. Nubėgu į mišką, sustoju praktiškai į duobę, kad tik manęs niekas negirdėtų, ir kalbuosi iš tenai. Tada grįžtu į autobusą ir visi žurnalistai pradeda ploti, nes jie įsijungė radiją autobuse, o aš bandžiau miške pasislėpti, kad jie negirdėtų. Tačiau daugiau man ir neteko jungtis iš tokių dramatiškų vietų.

– Geriausia LRT TELEVIZIJOS laida pripažinta „Nacionalinė ekspedicija“. Jos vadovas – Alfredas Bumblauskas. Profesoriau, ką jums reiškia darbas televizijoje?

A. Bumblauskas: Kai hobis virsta tuo, už ką dar šiek tiek algos gauni, tai tiesiog laimė. Prisiliečiu jau prie ketvirtos „bitės“.

– Ar ši laida pateisino Jūsų lūkesčius?

A. Bumblauskas: Turbūt reikėtų sakyti, kad pranoko. Nė vienas neįsivaizdavome, kaip čia viskas gali pavykti, nesitikėjome, kad bus tokia reakcija, kad žmonės taip gali sutikti, kad mums patiems bus taip linksma ir smagu, ir kad galų gale gausime „Auksinę bitę“.

– Agne, laidoje „Čia ir dabar“ – psichologiniai patarimai ir įžvalgos, mūsų kasdienio gyvenimo klausimai. Kokie Tavo atradimai išgvildenus ne vieną temą?

A. Kairiūnaitė: Jų tiek daug, kad net neišvardinsiu. Kaip kolegė Rūta minėjo, darbas radijuje suteikia labai daug naudos mums pačioms. Laida „Čia ir dabar“ transliuojama kas savaitę jau beveik metus. Temų buvo daugybė, daug jų padarė didžiulę įtaką mano pačios pasauliui ir požiūriui.

– Profesorius A. Bumblauskas sakė: puiku, kai hobis sutampa su darbu. Jolanta, ar Tau irgi taip?

J. Paškevičiūtė: Taip, tai mėgstamas mano užsiėmimas. Su dideliu malonumu domiuosi užsienio politika, užsienio įvykiais. Turiu pasakyti, kad, kai tai seki ilgus metus, netgi dešimtmečius, tai yra įdomiau nei stebėti kokį meilės romaną. Garbės žodis. Ten yra tiek visokių peripetijų, tiek visokių asmenybių.

– Ar labai skiriasi darbas radijuje ir televizijoje?

J. Paškevičiūtė: Skiriasi. Man labai patiko dirbti radijuje. Kažkas iš BBC kolegų yra pasakęs, kad radijuje turi dirbti patys protingiausi žurnalistai. Žurnale tavo tekstą gali paredaguoti redaktorius, televizija kažką pridengia vaizdu ar švarkeliu, o čia – ką pasakei, ką radai, ką „išknisai“, tą ir turi.

– Agne, ne tik vedi laidą, dažnai Tave kalbiname informacinėse ar kultūros laidose. Ar Tavo hobis irgi tampa darbu?

A. Kairiūnaitė: 100 proc. ir nežinia, ar darbas tampa hobiu, ar hobis darbu, linija išblukusi, bet gal tai nėra svarbu. Pajuntu, kad net nebeskiriu tos ribos. Žinoma, būna sunkių minučių, nereikėtų sakyti, kad čia tik „gėlytės“ ir „bitutės“, tačiau visa tai atperka malonumas, kai pavyksta kažką sukurti.

– Rūta, neįsivaizdavai savęs radijuje, o dabar ar įsivaizduoji save kitur?

R. Kupetytė: Esu radijo fanatikė. Vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti – atėjimas į radiją. Dabar neįsivaizduoju, kad galėčiau čia nedirbti. Dirbdamas radijuje gauni tiek daug, o klausytojams atiduodi tik 30 proc. Kaip ir kolegė, prisiminiau vieną BBC žurnalistą, kuris sakė, kad interviu yra kontaktinis sportas. Visiškai su tuo sutinku.

Garbės apdovanojimas už nuopelnus ir ilgametį darbą LRT skirtas buvusiai radijo diktorei Undinei Nasvytytei. „Auksinėmis bitėmis“ apdovanoti ir geriausi LRT televizijos vedėjai – analitinės laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė bei pramoginės laidos „Stilius“ veidas ir balsas Violeta Baublienė.

Geriausia LRT.lt portalo profesionale pripažinta vyresnioji portalo redaktorė Jurgita Kuzmickaitė. LRT profesionalo, dirbančio televizijoje, apdovanojimas įteiktas operatoriui Gintarui Tamkui. Geriausio LRT RADIJO profesionalo apdovanojimas atiteko Jūratei Gudelskaitei.

Geriausiu LRT profesionalu šiemet pripažintas Tadas Jačiauskas. Portalo LRT.lt lankytojai geriausia televizijos laida išrinko „Nacionalinę ekspediciją“, o  radijo – „Modus“.

LRT RADIJAS jau 13 kartą rinko „Metų žmogų“. Pirmasis LRT RADIJO „Metų žmogus“ – prezidentas Valdas Adamkus. Šiais metais titulas atiteko vaikų svajonių pildytojams –  pusbroliams Juliui Gregorauskui ir Andriui Čepkui. Apdovanojimą jiems įteikė Teta Beta.

LRT „Auksinių bičių“ įteikimo ceremoniją per LRT TELEVIZIJĄ matysite sekmadienį, iškart po „Panoramos“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close