captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT komandos Libane dienoraštis: norisi padėkoti tėvams

LRT žurnalistas Edvardas Špokas, operatorė Miglė Gaižiūtė ir režisierė Eglė Marija Želvytė išvyko į Libaną kurti dokumentinio filmo, kuriame gilinsis į pabėgėlių Artimuosiuose Rytuose problemą. M. Gaižiūtė su LRT.lt skaitytojais dalinasi kelionės patirtimis.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Ketvirtoji diena.

Tripolis. Dieną pradėjome filmavimu mieste. Turgaus prekeiviai sveikina atvykus. Nesvarbu, iš kur atvykai, svarbu, kad esi čia. Globalizacija šio miesto nepavertė viena vieta ar, kaip įvardija J. Tomlinson, bevietiškumu. Tradicija gerbiama ir tai miestui teikia ypatingo žavesio.

Svečiui – ypatingas dėmesys. Net gimtadieninio torto gabalėlis paduodamas svečiams iš Lietuvos, o tik tuomet sukaktuvininkei. Atvira širdis ir liūdnos istorijos – šios dienos palydovai.

Penktoji diena.

(Ne)įmanomas gyvenimas. Korane rašoma: kai ištinka nelaimė, jos nesulaikysi. Vienus ji pakelia, kitus nusmukdo.

Šeimos galva Muhametas neturi ko pasiūlyti savo penkiems vaikams ir šeštą jo kūdikį nešiojančiai žmonai. Penkerius metus gyvenantis kartoniniame namelyje, vyras šeimą maitina iš JT išmokų. Vakarienę, t. y., alyvuogių saujelę, džemo dubenėlį ir lavašą valgė tik trys jaunėliai šeimos nariai. Maisto nėra. Elektra atjungiama šeštą valandą vakaro, temsta – penktą. Visi eina miegoti. Kada neįmanomas gyvenimas pavirs įmanomu?

Šiandien norisi verkti. Iš nevilties. Vaikų stovyklose nereikia ieškoti, jie pirmieji pasitinka ir paskutiniai išlydi. Gyvenimas čia teka viena vaga, tad kiekvienas naujas objektas gauna ypatingo jų dėmesio. Bijau vaikų, nes jų akys pamato visas mano baimes, nes jų žvilgsnis pasako tiesą. Žodžiai nublanksta. Kaip rašė Turkijos rašytoja Elif Shafak: niekada nesuprask žodžių tiesiogiai.

Paliekame Tripolį ir keliaujam į Beirutą. Iki, Tripoli!

Šeštoji diena.

Noriu apkabinti savo tėvus ir padėkoti,  kad galėjau mokytis, kad galėjau matyti pasaulį, kad išmokė dirbti, kad esu tuo, kuo esu. Noriu padėkoti Dievui, kad leido gimti šeimoje, kuri išmintinga. Taip, šiandien viena tų dienų, kai supratau, kokia laiminga ir turtinga esu.

Sirijos pabėgėlių stovykla įsikūrusi buvusioje prekyvietėje. Čia, kaip rašė E. Shafak, praeitis tėra interpretacija, ateitis – vizija, egzistuoja tik dabartis. Situacija, regis, beviltiška. Šiems žmonėms nepadės pinigai, jiems reikia mokslo, kuris teikia išminties. Tūkstantis šios stovyklos vaikų galbūt turėtų galimybę gyventi kitaip...

Septintoji diena. 

Pabėgėlių stovyklos gyventojų pirkinių sąrašas atrodo kiek kitaip, nei mes pratę matyti. Vienas vyras piešia avį, lapas perduodamas kitam ir taip sąrašas pildomas daržovių  bei  kitų maistui reikalingų produktų atvaizdais. Rašyti jie nemoka, kaip ir jų vaikai, kurie nelanko mokyklos, o ir namuose nėra kam užsiimti jų švietimu. Maistas – pagrindinis noras, dar –  pinigai, kurie taip pat – maistui.

Išsilavinusių pabėgėlių iš Sirijos gyvenimas atrodo kitaip. Jie dirba, kuria savo gyvenimą iš naujo ir padeda kitiems. Jų vardas – pabėgėliai, tačiau pasaulio suvokimas kardinaliai skirtingas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close