Valstybinės energetikos įmonės, į elektros kainą įtraukusios savo darbuotojų pramogas ir pigiai pirkusios bei brangiai pardavusios rusišką elektrą, padarė šimtamilijoninę žalą valstybei ir jos gyventojams. Tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prigautos bendrovės galimybių pasipinigauti vis dar turi – tam sąlygas sudaro jų reguliavimo ydos. Taip LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ teigia ekonomistas Raimondas Kuodis bei Seimo narys Artūras Skardžius.
Valstybinės energetikos įmonės, į elektros kainą įtraukusios savo darbuotojų pramogas ir pigiai pirkusios bei brangiai pardavusios rusišką elektrą, padarė šimtamilijoninę žalą valstybei ir jos gyventojams. Tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prigautos bendrovės galimybių pasipinigauti vis dar turi – tam sąlygas sudaro jų reguliavimo ydos. Taip LRT Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ teigia ekonomistas Raimondas Kuodis bei Seimo narys Artūras Skardžius.
Neseniai paskelbtos VKEKK audito išvados neramina: dėl įvairių energetikos bendrovių veiksmų Lietuvos gyventojai galėjo prarasti šimtus milijonų litų. Valstybinės energetikos įmonės nesibodėjo į elektros kainą įtraukti ne tik pirties išlaikymą, trenerių paslaugas, bet taip pat vykdė veiksmus, kurie galimai atnešė nuostolių. Skaičiuojama, kad toks energetikos įmonių siautėjimas gyventojams galėjo kainuoti netgi 475 mln. litų.
„Man teko vadovauti specialiajai Seimo Energetikos tyrimų komisijai, kuri tyrė 2008–2012 metų laikotarpį. Jau tada matėme, kad VKEKK išsiaiškino, jog Elektrėnuose (Lietuvos elektrinėje – LRT.lt) iš Rusijos pirkta pigi elektros energija buvo parduodama kaip pačių pagaminta ir brangiau. Taip įmonė susižėrė 52 mln. litų. Nuo 2011 metų vartotojų permokos yra jiems grąžinamos, tačiau nežinau, kaip reikės grąžinti tuos 475 mln. litų, kurie buvo išleisti pirtelėms ir kitoms į energijos kainą įtrauktoms pramogoms“, – pažymi A. Skardžius.
Seimo narys atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Lietuvos elektrinė“ taip pat pirko papildomus apyvartinius taršos leidimus, kurių kiekis viršijo poreikį. Šiuos, nusipirkusi brangiai, parduodavo pigiai ir taip 2010–2011 metais valstybei padarė 147,6 mln. litų žalos.
Ekonomistas R. Kuodis sako, kad tai, jog elektros buvo įsigyjama pigiai, o parduodama brangiai, yra neskaidru, tačiau ekonomine prasme pateisinama.
Pasak R. Kuodžio, būtų geriausia, jei „Lietuvos elektrinė“ didžiąją laiko dalį visai negamintų energijos, nes tai daro labai brangiai, nors lėšų jai išlaikyti vis tiek reikia. „Reikalingas lėšas reikėtų skirti skaidriai – subsidiją paskoloms ir darbo užmokesčiui mokėti [reikėtų] duoti tiesiogiai, užuot leidus neskaidriai užsidirbinėti“, – kalba ekonomistas.
„Taršos leidimų pirkimas brangiai ir pardavimas pigiai panašus arba į visišką kvailumą, arba didelę korupciją. Taršos leidimų kaina per pastaruosius metus krito gana smarkiai, bet ne per vieną dieną“, – priduria R. Kuodis.
Problema – įmonių reguliavimas
A. Skardžiaus žiniomis, panašių situacijų, kuomet elektra perkama pigiai, o parduodama brangiai, šiuo metu nėra. Tačiau, jo teigimu, nuo tokių pasipelnymo būdų niekas nėra apdraustas, nes tie patys žmonės ir toliau vadovauja energetikos bendrovėms, tik kituose postuose.
„Ir dabar, bandant perkainoti įmonių turtą, kelis kartus didinti jo vertę, bandoma kaupti ir generuoti lėšas kažkokiems poreikiams. Tų lėšų poreikis turėtų būti aiškiai identifikuotas, projektai patvirtinti, jų finansavimas ir dydis turėtų būti suderintas su VKEKK“, – kalba A. Skardžius.
Anot ekonomisto R. Kuodžio, Lietuvoje energetika yra valdoma ne matematiniu modeliu, kuris turėtų pasakyti, kur, kada investuoti, kokias kvotas nustatyti, kad būtų galima minimizuoti energijos sąnaudas visuomenei, o įsakymais.
„Kaip tie įsakymai gimsta ir kuo yra paremti – neaišku. Tai yra didžiausia blogybė, nes prarandame skaidrumą“, – apgailestauja R. Kuodis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį į 2004-aisiais atsiradusį mįslingą Elektros energetikos įstatymą, kuriame viršutinė kainos riba (kainos kepurė) siejama su įmonės turtu.
„Vėliau tas turtas mįslingai buvo indeksuotas du–tris kartus daugiau. Dėl šių manipuliacijų elektros kaina Lietuvoje turėjo augti daugiau kaip du kartus. Tuo metu tai vadinau amžiaus afera, kuri baigėsi „LEO LT“ sudarymu. Daug metų ir Seimui, ir VKEKK siūlau pereiti prie normalios vakarietiškos praktikos, kur kainų kepurių pagrindas – sąnaudos. Žinoma, sąnaudos kažkiek bus susijusios su turto verte, bet ne tiesiogiai, kaip dabar, ir nebus galima buhalteriškai manipuliuoti, dirbtinai pučiant turto vertę“, – tikina ekonomistas.
Tačiau, pasak R. Kuodžio, premjeras prieš mėnesį nustatė planą (kalbama apie nutarimą dėl valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo – LRT.lt), kaip reguliuojamo įmonių turto vertės palaipsniui artės prie buhalterinės vertės, išpūstos prieš 10 metų.
„Sakyti, kad dėl to nebrangs energija – tas pats, kas įrodinėti, kad žemė plokščia. Dėl to prasto reguliavimo kyla daugybė problemų. Dabar pamokslaujanti VKEKK vadovė Diana Korsakaitė turėtų prisiminti, kad tokią reguliavimo tvarką jos vadovaujama komisija daugybę metų palaikė“, – kalba ekonomistas.
Pasak R. Kuodžio, 10 metų energetikos įmonių reguliavimo principai yra ydingi, nes sukuria paskatas pūsti turto vertes, pasipinigauti.
„Tai sukuria milžinišką neskaidrumą vartotojams, nes didžioji dalis pelno pasiimama nebe per įprastą pelną (kai iš pajamų atimamos išlaidos), bet per amortizacinius turto atskaitymus. Išputi turto vertę, pradedi „nurašinėti“ šimtamilijonines sumas. Praeityje kokioje nors energetikos įmonėje faktinės investicijos sudarydavo 100 mln., o nusidėvėjimo atskaitymai – 300 mln. litų. Šį neskaidrumą daugiau ar mažiau palaiko visos vyriausybės, niekas nesiryžta pakeisti esminės reguliavimo schemos“, – sako ekonomistas.
Milijonus pakiš po kilimu?
Ekonomisto R. Kuodžio teigimu, brandžioje demokratijoje po tokios informacijos aptarimo žiniasklaidoje būtų pradėtas kurti veiksmų planas, kaip pertvarkyti energetikos reguliavimą, skaidrinti sąnaudų struktūrą.
„Bet šioje šalyje viskas baigsis politikų ginču, atsiras šalyje kitų problemų ir šimtai milijonų bus sukišti po kilimu. Tačiau tai nėra smulkmenos ir šio klausimo vieniems nuo kitų stumdyti negalima. Tai yra pernelyg reikšminga mūsų ekonomikai, kad žaistume kažkokius žaidimus. Ši sritis turi būti sutvarkyta“, – sako ekonomistas.
