Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šiais metais lietuviai kalėdiniu laikotarpiu parduotuvėse išleis didžiausią sumą pinigų per visus šalies nepriklausomybės metus.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad šiais metais lietuviai kalėdiniu laikotarpiu parduotuvėse išleis didžiausią sumą pinigų per visus šalies nepriklausomybės metus.
Pirmoji priežastis, kodėl tai turėtų įvykti , – kylantis darbo užmokestis ir maža infliacija. Ž. Maurico teigimu, užmokestis šiuo metu kyla apie 5 proc., o infliacija tėra apie 0 proc. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia auga.
Taip pat didėja užimtųjų skaičius, gyventojų lūkesčiai, priešingai nei buvo manyta, yra pakankamai geri, o nekilnojamojo turto rinkoje buvo stebimas suaktyvėjimas. Tai lemia, kad naujus būstus įsigiję žmonės kalėdiniu laikotarpiu, kai gausiai taikomos nuolaidos, norės įsigyti įvairių buičiai reikalingų daiktų.
Prognozuoja: jei netaupysite, sausis bus sunkus
„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė pabrėžia, kad kiekvienais metais gruodžio mėnesį žmonės yra linkę išleisti daugiau pinigų. Tam didelės įtakos turi švenčių gausa.
„Kalėdinis laikotarpis, Naujieji metai smarkiai patuština gyventojų pinigines. Patys gyventojai sako, kad jie išleidžia daug daugiau, lyginant su kitais mėnesiais. Visgi namų ūkiams tai yra viena didžiausių švenčių metuose“, – sako O. Bložienė.
Anot O. Bložienės, gyventojai pripažįsta, kad šioms didelėms išlaidoms iš anksto nesiruošia. Didžioji dalis gyventojų šventėms apsirūpinama naudodami pinigus iš einamųjų lėšų. Ekspertė pastebi, kad, jei gyventojai neturi santaupų, sausio mėnesį jie gali susidurti su nepritekliumi: gali būti sunku sumokėti sąskaitas ar vykdyti reguliarus taupymo įsipareigojimus.
„Šiais metais gruodžio mėnesis bus išskirtinis, nes gyventojai norės atsikratyti, jei taip galima pasakyti, savo piniginėse likusių paskutinių litų. Tai gali būti psichologinis faktorius“, – dar vieną padidėsiančių išlaidų priežastį įvardija O. Bložienė ir akcentuoja, kad, turint mažiau grynųjų pinigų, gyventojams bus ne tik lengviau euro įvedimo metu, bet juos tai sulaikys nuo nebūtino išlaidavimo.
Jei norite išleisti mažiau, planuokite biudžetą
Ž. Mauricas pritaria, kad euro įvedimas gali turėti didelės įtakos padidėjusiam norui išlaidauti. Jo teigimu, psichologinis aspektas euro įvedimu metu yra labai reikšmingas. Ekonomistas pateikė pavyzdį, kad po euro įvedimo Latvijoje dėl stipraus lato kainų skaitinė išraiška buvo didesnė negu prieš tai, todėl pirmaisiais mėnesiais apyvarta smarkiai sumažėjo.
Pašnekovai pastebi ir kitus gerėjančios finansinės padėties ženklus. O. Bložienė teigia, kad jau kelerius metus pastebima, jog, didėjant pajamoms, daugiau namų ūkių renkasi atostogauti Kalėdiniu laikotarpiu, nors tuo metu kelionės yra brangesnės. Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad nemažai gyventojų jau pamiršo 2008 m. krizę. Tai ypač būdinga jaunesniems žmonėms, kurie drąsiau išlaidauja.
Ekonomistai pataria, kad, norint gruodį išvengti neplanuotų išlaidų, reikėtų susiplanuoti viso mėnesio didžiąsias išlaidas: renginius, šventes, dovanų pirkimą ir kt. O. Bložienė akcentuoja, kad į dovanas reikia žiūrėti atsakingai ir pirkti tokias, kurios atitinka piniginės storį. Be to, sausio mėnuo, ekspertės manymu, yra puikus metus planuotis kitų metų biudžetą.
Kalbėdamas apie artėjančius metus, Ž. Mauricas prognozuoja, kad yra grėsmė, jog vartojimas po euro įvedimo sumažės, nes gyventojai nebus pratę prie kainų, išreikštų eurais. Todėl dalis gyventojų vengs įsigyti didesnius pirkinius. Bet iki euro įvedimo, ekonomisto nuomone, gyventojai išlaidaus daugiau nei paprastai.
