Sovietmečiu Lietuvos paukštynuose vištos dėjo tik baltus kiaušinius, o šiandien paukštininkystė taip išsivystė, kad po pieno ūkio šalyje ji užima antrą vietą. Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tėvelio teigimu, Lietuvos paukštynuose išauginta ir pagaminta produkcija iš esmės atsiduria mūsų šalies parduotuvių lentynose, tačiau nemažai paukštienos ir eksportuojama – daugiausia į Latviją ir Estiją bei kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. O šiek tiek lietuviškos paukštienos nukeliauja net ir į labai tolimas šalis, pavyzdžiui, Kiniją.
Sovietmečiu Lietuvos paukštynuose vištos dėjo tik baltus kiaušinius, o šiandien paukštininkystė taip išsivystė, kad po pieno ūkio šalyje ji užima antrą vietą. Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tėvelio teigimu, Lietuvos paukštynuose išauginta ir pagaminta produkcija iš esmės atsiduria mūsų šalies parduotuvių lentynose, tačiau nemažai paukštienos ir eksportuojama – daugiausia į Latviją ir Estiją bei kitas Europos Sąjungos (ES) šalis. O šiek tiek lietuviškos paukštienos nukeliauja net ir į labai tolimas šalis, pavyzdžiui, Kiniją.
„Žinoma, didžioji dalis paukštininkystės produktų realizuojama čia, vietoje. Didžiausi pirkėjai yra latviai, estai, kai kurias dalis perka olandai, Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė. [Lietuviškos paukštienos] išvežama į bene penkiolika ES šalių. Be to, šiek tiek išvežama į Honkongą. Per mėnesį – apie 100–150 t išvežama į Kazachstaną ir kitas šalis“, – sako V. Tėvelis.
Lietuviai renkasi lietuvišką paukštieną
LRT radijo kalbinti žmonės sako, kad daugiausia jie renkasi lietuviškus kiaušinius ir lietuvišką paukštieną. „Stengiuosi pirkti šviežią kalakutieną, vištieną,
 |
| G. Savickio (BFL) nuotr. |
nes jaunimas dabar nori sveikai maitintis. Renkuosi tik lietuvišką paukštieną“, – pabrėžia Birutė.
Jai antrina kita pašnekovė, vilnietė Rita. „Be abejo, renkuosi lietuvišką mėsą, daugiausia – kalakutieną, vištieną [...]. Dažniausiai perkame krūtinėlę – skanu. Jei su šeima valgome, jei gaminu kokį kepinį, žiūrėk, ir dešimt kiaušinių per savaitę suvartojame“, – pasakoja moteris.
Per metus surinkdavo milijoną kiaušinių, dabar – 8 kartus daugiau
Paukštynuose sovietmečiu buvo auginamos tik baltus kiaušinius dėjusios vištos. Tik vėliau atsirado produktyvesnių vištų veislių, o su jomis – ir rudų kiaušinių. Per metus buvo surenkama milijonas kiaušinių, o dabar – aštuoniskart daugiau. Taip pat kasmet išauginama apie 130 tūkst. t paukščių mėsos. Tai – 50 metų intensyvaus darbo rezultatas, teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas V. Tėvelis. Pasak jo, per visus paukštininkystės gyvavimo šalyje metus šio sektoriaus plėtra vyko keliais etapais.
„Pirmas etapas prasidėjo 1964 m. Pradėti statyti dideli Vilniaus ir Vievio paukštynai. Vėliau pastatytas Kaišiadorių paukštynas, Alytaus ir kiti paukštynai. Šiuo laikotarpiu dar tuometinėje Tarybų Lietuvoje vystosi, plečiama paukštininkystė. Pagal savo intensyvumo ir kultūros rodiklius tuometinėje Sąjungoje tai buvo pirmaujanti šaka, ji buvo labai vertinama“, – pasakoja V. Tėvelis.
 |
| T. Lukšio (BFL) nuotr. |
Anot jo, po 1990-ųjų beveik dešimtmetį tęsėsi privatizavimo procesas, kuris į šį sektorių įnešė nemažai sumaišties, nes paukštininkystės ūkiai buvo perleidžiami iš vienų rankų į kitas, o Lietuvai atsivėrus Vakarų rinkoms, prasidėjo didelė konkurencija. Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento teigimu, į Lietuvą pradėjo plūsti pigesnė Vakarų produkcija.
„To meto verslininkai galbūt ne visada turėjo minčių plėtoti paukštininkystę, o kai kurie galbūt ir norėjo, tačiau trūko žinių ir patyrimo. Ne visi, žinoma, ištvėrė sukrėtimus, tačiau per tą laikotarpį ir susiformavo tie verslininkai, kurie tikėjo šiuo verslu. Kartu su ES konkurencija, atsivėrė ir patyrimo galimybės, patirties buvo galima semtis iš Vakarų paukštininkų. Atėjo Vakarų firmos su informacija apie paukščių veisles, paukščių apsaugos, veterinariniais preparatais, įvairiais vertinimo priedais, naujausiomis technologijomis. Ši pažanga per tą laikotarpį [...] pradėjo sparčiai skverbtis ir į Lietuvos paukštininkystės sritį“, – kalba V. Tėvelis.
Paukštininkystė – antroje vietoje po pieno ūkio
Didžiuliai pokyčiai įvyko paukštininkystės produktų rinkoje. Iki 2000-ųjų metų vyravo užšaldyta paukštiena ir palyginti mažas asortimentas, o dabar gaminama per šimtą įvairių pavadinimų gaminių. Pasak V. Tėvelio, šiandien lietuviai pasiekę tokį paukštininkystės lygį, kad gali iš tikrųjų konkuruoti su kitomis Europos šalimis.
.jpg) |
| A. Ufarto (BFL) nuotr. |
„Tarp kitų gyvūninės kilmės produktų gamybos, ji [paukštininkystė] užima antrą vietą po pieno ūkio. Pieno ūkis, žinoma, šiandien Lietuvoje yra didžiausias, o paukštininkystė, paukštienos ir kiaušinių produktai, ir pagal savo piniginę išraišką, ir pagal gamybą yra antroje vietoje“, – tvirtina V. Tėvelis.
Jis sako, kad smarkiai prasiplėtė ir eksporto rinkos, nors didžioji dalis paukštininkystės produkcijos lieka mūsų šalyje. „Žinoma, didžioji dalis paukštininkystės produktų realizuojama čia, vietoje. Didžiausi pirkėjai yra latviai, estai, kai kurias dalis perka olandai, kitos Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė. [Lietuviškos paukštienos] išvežama į bene penkiolika ES šalių. Be to, šiek tiek yra išvežama į Honkongą. Per mėnesį – apie 100–150 t išvežama į Kazachstaną ir kitas šalis“, – sako V. Tėvelis. Daug lietuviškų kiaušinių, pasak jo, išvežama į Latviją, šiek tiek – į Estiją, truputį – ir į kitas Europos šalis.
Viena sparčiausiai besivystančių žemės ūkio šakų – intensyvioji Lietuvos paukštininkystė – šiemet mini veiklos penkiasdešimtmetį.
