Nuo lapkričio 1-osios Lietuvos kariuomenėje bus formuojamos greitojo reagavimo pajėgos. Tai pirmadienį konferencijoje, skirtoje pristatyti šalies pasirengimą atremti naujas – nekonvencinio karo – grėsmes, pranešė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Nuo lapkričio 1-osios Lietuvos kariuomenėje bus formuojamos greitojo reagavimo pajėgos. Tai pirmadienį konferencijoje, skirtoje pristatyti šalies pasirengimą atremti naujas – nekonvencinio karo – grėsmes, pranešė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.
Spaudos konferencijoje generolas sakė, kad greitojo reagavimo pajėgas sudarys 2,5 tūkst. karių.
Pasak kariuomenės vado, reorganizuojant esamus pajėgumus bus suformuotas vienas aukščiausios parengties dalinys, kuris galės reaguoti per dvi valandas, kitiems numatomas 24 valandų reakcijos laikas.
Krašto apsaugos ministerijoje pristatytos teisės aktų pataisos, pagal kurias šie daliniai galės veikti ir taikos metu.
„Vietoje šešių batalionų, kurie gali veikti ribotai, bus kuriami du. Vienas eskadronas bus aukščiausios karinės parengties, kurio reagavimas bus 2 val., o visų kitų – pagal poreikį, iki 24 valandų“, – žurnalistams sakė J.V. Žukas.
J. Olekas: jei būtų veikiama su ginklu prieš Lietuvą, kariuomenė galėtų įvesti tvarką
Interviu LRT Radijo laidai „Lietuvos diena“ krašto apsaugos ministras J. Olekas teigė, kad, net ir tais atvejais, kai kariuomenė pasitelkiama kitų statutinių institucijų – policijos, viešojo saugumo tarnybos, ji neturi pakankamų įgaliojimų, kad galėtų deramai, iki galo atlikti savo funkcijas.
„Ne viskas yra kariams suteikta, kai būtent kariai kviečiami į pagalbą tada, kai kitos statutinės organizacijos negali“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Anot jo, išanalizavus įvykius Ukrainoje, pastebėta, kad esama situacijų, kuomet pagal įstatymus ir tarptautines normas, jų dar negalima pavadinti agresija prieš šalį, bet yra vykdoma, J. Oleko žodžiais, iki agresijos lygio ginkluota veikla, kenksminga valstybei ir jos nepriklausomybei.
„Čia jau kitų statutinių organizacijų nevisiškai pakanka. Reikėtų, kad kariuomenė turėtų įgaliojimus, kontroliuojama civilių, veikti ir atremti arba lokalizuoti tokius incidentus“, – teigė J. Olegas.
Todėl, pasak krašto apsaugos ministro, būtina sukurti gerai veikiantį mechanizmą. „Mano siūlomas variantas yra, kad Prezidentė galėtų priimti tokį sprendimą, Seimas galėtų tą sprendimą patvirtinti ar atšaukti. Bet, kol bus veikiama su ginklu prieš Lietuvą, čia galėtų kariuomenė įvesti tvarką“, – patikslino J. Olekas.
Jis pridūrė, kad anksčiau nebuvo teisiškai reglamentuota Lietuvos karių veikla kitose valstybėse, kai šie dalyvauja operacijose.
„Galėčiau sakyti, kad yra trys blokai tų pakeitimų, vienas – dėl pagalbos kitoms vidinėms institucijoms. Antras – kad pati kariuomenė galėtų laiku pradėti veikti. Ir trečias – mūsų veiksmai išvykus į kitas valstybes“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
