Negaliu likti abejinga dėl per LRT Radiją liepos 26 dieną transliuotos kultūros laidos.
Negaliu likti abejinga dėl per LRT Radiją liepos 26 dieną transliuotos kultūros laidos.
Esu „sovietinis vaikas“: buvau spaliukė, vėliau – pionierė, komjaunuolė. Deja, buvau įrašyta kiek vėliau – susiklosčius aplinkybėms, su visa klase nebuvau priimta, todėl teko garbė ja tapti truputį pavėluotai.
Baigiau Vilniaus universitetą. Tada Lietuvoje įvyko lūžis, kai galėjome pasisiūti trispalves (pirkti jų dar nebuvo), „Sąjūdžio žinias“ nelabai drąsiai skaitėme, tačiau gaudėme visus laisvės žodžius.
Pradėjau skaityti lietuvių išeivių knygas (savo mokykliniais laikais tų pavardžių net nežinojau). Nustebau, kad tiek daug yra pasaulyje pripažintų dailininkų, kompozitorių, apie kuriuos aš nieko nežinojau!
Man buvo gėda, kad gyvenau imperijoje, kuri be skrupulų kankino fiziškai, luošino dvasiškai kitaip manančius, kuriančius, rašančius, tapančius, dainuojančius...
Šį karštą, svilinantį liepos šeštadienio rytą, šeimai pabudus, įsijungiau LRT Radiją. Ten nugirdau gerb. Jolantos Kryževičienės pokalbį su Nacionalinės premijos laureatu Šarūnas Naku. Pasidarė dar karščiau, net užvirė kraujas, kai išgirdau, ką šis kompozitorius kalbėjo apie dabarties įvykius, apie menininkų reakciją į aktualijas. Jis net Estijos meno žmonių protestą suniekino, jei galima taip pasakyti. Esą jie elgiasi neteisingai, neįsileisdami Rusijai lojalių menininkų.
Po šimts kalakutų, kaip pasakytų koks doras aukštaitis, ar ne kūrybos žmonės turi judinti tuos tupinčiuosius ir neturinčiuosius nuomonės? Ar tokie premijų laureatai supranta, ką kalba ir kokią įtaką padaro klausantiesiems?
Gerb. laidos vedėja, esate tolerantiškas ir kultūringas žmogus, leidžiate pasisakyti daug kam. Tik neleiskite toliau vešėti tokiems „nakiškiems“ laureatams. Bus padaryta milžiniška žala Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei.
Pagarbiai
Svajonė Aleksandravičienė (šešiamečio mama, neabejinga Ukrainos šių dienų įvykiams, gedinti nieko kaltų Nyderlandų piliečių)
***
Klausytojai atsako LRT radijo kultūros laidų vyriausioji redaktorė J. Kryževičienė:
„Gerbiama Svajone Aleksandravičiene,
rašote, kad jums buvo gėda gyventi imperijoje, kuri be skrupulų luošino kitaip manančiuosius. Tad pasidžiaukime kartu, kad šiandien mes galime kalbėti, ką galvojame, galime išsakyti pačias įvairiausias nuomones ir nebijoti, kad būsime už tai nubausti. Man atrodo, kad galime pagrįstai didžiuotis, jog sukūrėme demokratinę valstybę, kuri, be abejonės, turi įvairiausių trūkumų. Bet tai – normalus bet kurios valstybės kelias. Tuo mes ir skiriamės nuo imperijų, kuriose dominuoja viena nuomonė. Todėl nesuprantu jūsų siūlymo neleisti kalbėti žmonėms, kurie turi kitokią nuomonę, negu jūs.
Nemanau, kad kompozitorius Šarūnas Nakas norėjo suniekinti latvių ar estų sprendimus neįsileisti Rusijos agresyvią politiką remiančių artistų. Gal sutiksite, kad didžiausias laimėjimas būtų ne tai, kad mes draudžiame atvykti propagandistams, o tai, kad nė vienas Lietuvos žmogus neitų klausyti jų kalbų ir koncertų. Padėti žmonėms susivokti, tapti sąmoningiems piliečiams – štai kur yra kultūros žmonių, ir ne tik jų, misija. Apie tai ir kalbėjome laidoje su pašnekovais.
Pagarbiai
Jolanta Kryževičienė“
