Išlydime liepą, stovime prie paties rugpjūčio slenksčio. Lietuvoje vasara – karšta. Mes, kaip ir kasmet, stebimės tokiais jos orais ir esame pasiruošę tvirtinti, kad ko jau ko, bet tokių karščių anksčiau nėra buvę, gal tik labai seniai. Kokia trumpa žmogaus atmintis!
Išlydime liepą, stovime prie paties rugpjūčio slenksčio. Lietuvoje vasara – karšta. Mes, kaip ir kasmet, stebimės tokiais jos orais ir esame pasiruošę tvirtinti, kad ko jau ko, bet tokių karščių anksčiau nėra buvę, gal tik labai seniai. Kokia trumpa žmogaus atmintis!
Jei išsaugotume bent pačius ryškiausius, kontrastingiausius įspūdžius, tokių svarstymų nebūtų. Tiesa, nelabai svarbu, pamenate tai, kas yra buvę, ar ne, tačiau ši kaitra visų pirma skirta tiems, kurie abejojo vasara.
Ūkininkams ji tikrai neprošal, nes puikios sąlygos imti javus. Poilsiautojams nelieka nieko kito kaip tik būti prie vandens, taigi ten, kur ir reikėtų praleisti smagiausią atostogų metą. Užsiėmę savo paprastais reikalais, mes galime ir vėl daug ko nepamatyti, taigi pakartoti savo įprastą praktiką.
Šis karštis labai reikalingas gamtai. Jei nematėte, kiek dabar daug vabzdžių, dar sykį apsižvalgykite. Tokie orai skirti kaip tik jiems. Štai ką tik po lietučio šen bei ten plūstelėjo sparnuotosios skruzdėlės. Kaip ir buvo prognozuota, jų skrydimas buvo staigus ir po gero pusdienio iš jo liko tik prisiminimas. Šios skruzdėlės, patinai ir patelės ore sušoko savo šokius. Po to, jau nulūžus sparnams, patraukė kas kur naujų namų ir šeimų kurti.
Tačiau koks bebūtų skruzdėlių skraidymas, jis negali prilygti chironomidų – pačių nekalčiausių, žmogui niekuo negrasinančių dvisparnių masiniam lėkimui. Kai kur jie naktimis skrido prie apšviestų žibintų, krito prie jų, žemę padengdami storu sluoksniu. Ar galima to išvengti? Žinoma, tereikia nakčiai išjungti šviesas greta upių, prie tiltų. Chironomidai gimė ne tam, kad žūtų – jie turi skraidyti ir upės vandenyje sudėti kiaušinėlius. Iš jų išsiritę raudonos lervutės yra daugelio žuvų ir vėžių maistas.
Nors dar graži vasara, tačiau paukščių pasaulyje – sujudimas. Keliauti pradeda nendrinukės, krakšlės, pečelindos, devinbalsės – tikrieji vasaros paukščiai. Nors čiurliai taip narsiai šaudo ore, tačiau jie pas mus liks tik porą savaičių, gandrai – tris savaites.
Dar puiki vasara. Ar atostogos, ar darbymetis – mėgaukimės viskuo. Ir būtinai prisiminkime, kad kitąmet nereikėtų stebėtis karščiui ištikus.
