Birželio 12-ąją LRT mini garbingą 100-mečio jubiliejų. Gera pasidžiaugti tuo, kas jau sukurta, tačiau ne ką mažiau smalsu pasižvalgyti į galimus ateities scenarijus, todėl LRT OPUS paprašė trijų muzikos prodiuserių ir kompozitorių sukurti tokią muziką, kokią jie įsivaizduoja skambant po šimto metų. Muzikos prodiuserių ir kompozitorių Ado Gecevičiaus-ADO, Marijos Paškevičiūtės ir Liudo Lazausko-Roe Deers kūrinių premjeros ir spėlionės bei svajonės, kokia ateitis mūsų laukia ir kaip ji skambės – specialioje laidoje „OPUS 2126“, birželio 12 d., 16 val. per LRT OPUS ir LRT portale, skelbiama LRT pranešime žiniasklaidai.
Paklaustas, kokią ateitį įsivaizdavo kurdamas šį kūrinį, Adas Gecevičius dalinasi, kad įsivaizdavo, kad ateityje visi turės labai gerą garsą ir galės klausytis plataus dažnių spektro, bei muzika nebebus vieno žanro – bus tarpžanrinė. O radijas bus itin kokybiškas ir pasiekiantis net kitas planetas, sujungiantis tai, kas sena ir kas nauja.
Liudas Lazauskas teigia, kad įsivaizdavo „Vis dar natūralų ir jausmu varomą kūrybos pasaulį“, o Marija Paškevičiūtė dalijasi ateities neįsivaizdavusi: „Tiesiog leidau sau svajoti ir žaisti su garsais, kurie mane traukia labiausiai. Neturėjau kūrinio plano, nežinojau, kur jis mane nuves. Tikiu, kad po šimto metų žmonės kurs būtent šitaip. Panaudojau savo balso įrašus ir paverčiau juos garsais, primenančiais jūros putas. Aš labai dažnai sapnuoju jūrą. Kurdama jaučiausi lyg maudydamasi savo sapne.“
Atsakydamas į svajoti kviečiantį klausimą „Kaip muzika skambės po šimto metų?“, A. Gecevičius sako: „Po 100 metų madas nuspėti itin sudėtinga“. L. Lazauskas juokiasi: „Jeigu po 100 metų 50 proc. populiacijos netaps didžėjais – vis dar garsiai ir legaliai.“ Pasak M. Paškevičiūtės, gyvename laikais, kai vis labiau ryškėja idėjų, meninių judėjimų, filosofinių krypčių ir stilių fragmentacija. „Nors šis procesas nėra naujas, nuo 19 amžiaus pabaigos jis nuosekliai spartėjo. Atrodo, kad šiandien beveik kiekviena estetika, filosofija ar muzikinė kalba randa savo auditoriją, tačiau nė viena netampa visuotinai dominuojanti. Manau, kad ateityje fragmentacijos bus vis daugiau“, – sako ji.
Pašnekovus pabandėme ir lengvai paprovokuoti, paklausdami: „Jei jų specialiai laidai „OPUS 2126“ kurtus kūrinius išgirstų žmonės po 100 metų – ar jie skambėtų senamadiškai?
Adas dalinasi: „Nemanau, kad gali skambėti senamadiškai, nes nėra taikoma išvis į jokias madas.“
Pasak Liudo, „prieš 100 metų skambėję kūriniai mums skamba tikrai senamadiškai, bet juose esantys elementai iki šiol dominuoja muzikoje. Tik skirtumas po 100 metų technologiškai gali būti dar kitoks, nebūtinai blogas. Gal bus sentimentai paskutinėms ne dirbtinio intelekto sukurtoms dainoms“.
Marija sako: „Žiūrint iš techninės pusės – tikrai taip. Bet muzikos esmė – jos emocinis paveikumas, magiška savybė mus nukelti į vaizduotės pasaulius – išliks lygiai tokia pati. Ir po šimto metų šioje žemėje tikrai gyvens moteris, kuri laimingiausia jausis vandenyje. Ji atsiguls ant nugaros, o vanduo ir dangus susilies į viena. Grįžusi namo ji gros – galbūt pianinu, o gal mums neįsivaizduojamais sintezatoriais. Jos muzika skambės visai kitaip, nei mano, tačiau ji irgi žėrės, raibuliuos. Ir ji lygiai taip pat kaip aš džiaugsis, kad joje teka muzika.“
Pakvietus paspėlioti, ar ateities muzika bus kuriama žmonių, dirbtinio intelekto ar jų bendradarbiavimo, pašnekovų nuomonės išsiskiria. Adas Gecevičius teigia: „Po 100 metų muzika bus labai kokybiška, grįsta visais įmanomais sonoristiniais elementais, bet melodija, visgi, turėtų išlikti. Nebus vieno žanro – bus viskas viename ir labai tikiuosi, kad dauguma klausomos muzikos bus nesukurta DI“.
Pasak Liudo Lazausko, šis bendradarbiavimas – neatsiejamas naudojant šių ar ateities laikų technologijas. Liudas priduria: „Tačiau finalinį žodį visada tars žmogus.“
Marija Paškevičiūtė sako: „Ir viena, ir kita. Bus idealiai techniškai išpildytų, paveikių komercinių kūrinių, sukurtų pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tačiau būtent dėl to mums vis įdomesnės taps žmonių istorijos, gyvai atliekama muzika, balsas, aplinkos įrašų panaudojimas – tai, kas negali būti atsieta nuo konkretaus žmogaus patirties“.
Ado Gecevičiaus-ADO, Marijos Paškevičiūtės ir Liudo Lazausko-Roe Deers kūrinių premjerų specialioje LRT OPUS laidoje „OPUS 2126“ – birželio 12 d., 16 val. per LRT OPUS ar su vaizdu – LRT.lt
