Lietuvoje naujienų portalai pagrindiniu naujienų šaltiniu tapo prieš mažiau nei dvidešimt metų, tačiau pasaulyje bandymai perkelti informaciją į skaitmeninę erdvę prasidėjo gerokai anksčiau. Komunikacijos specialistai sako, kad mūsų šalyje žiniasklaidą iš esmės pakeitė komentavimo funkcija bei primena, kad vienas iš naujienų portalų pirmtakų buvo visų seniai pamirštas teletekstas.
Naujienų portalai laikomi viena pagrindinių žiniasklaidos priemonių, o pasak Floridos universiteto profesoriaus Davido Carlsono, skaitmeninės žurnalistikos pradmenimis galime laikyti 1970-sius. Tuomet dar niekas, išskyrus kelis mokslininkus, netikėjo, kad kažkada kasdieniame gyvenime kompiuteriais naudosis visi – juk pirmieji buvo kambario dydžio ir paprastam žmogui nelabai reikalingi.
Tokioje aplinkoje atsirado ir skaitmeninė žurnalistika. Iš pradžių manyta, kad žmonės ja naudosis ne kompiuterio, o televizoriaus pagalba.
Interneto portalų pirmtakas – teletekstas
1970-siais Jungtinėje Karalystėje atsirado teletekstas, o jį užpatentavo BBC. Teletekstas – nemokama televizijos paslauga, leidžianti televizoriaus ekrane peržiūrėti televizijos programą, naujienas, skelbimus ir kitą tekstinę bei grafinę informaciją. Ją ruošdavo patys programų transliuotojai.
Šis išradimas sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo. Tai laikoma didžiuoju skaitmeninės žiniasklaidos protrūkiu ir šiuolaikinių naujienų portalų pirmtaku.
Pirmasis žurnalistinis interneto portalas atsirado 1993 metų lapkritį Floridos universiteto žurnalistikos ir komunikacijos koledže, o 1994 metų sausį Kalifornijos laikraštis „Palo Alto Weekly“ tapo pirmuoju, reguliariai tekstus leidžiančiu internete – naujienas leisdavo du kartus per savaitę, o jų prieiga buvo nemokama.
Pasak D. Carlsono, kai kurie laikraščių ir žurnalų leidėjai greit suprato, kad kompiuteriai ir internetas leidžia skaitytojui pateikti medžiagą, kuri labiausiai atspindi spausdintinę – ekrane buvo galima įdėti ir antraštę, nuotrauką, citatas. Kitiems idėja nepatiko, nes rizikavo prarasti pelną – interneto naudotojų nebuvo įmanoma apmokestinti, o pati publika tokia maža, kad nepritrauktų ir reklamos agentūrų. Bet kai kurie leidėjai įžvelgė potencialą ir netrukus prasidėjo skaitmeninės žiniasklaidos bumas.
1997-aisiais jau dauguma leidėjų didžiąją dalį dėmesio skyrė būtent naujienoms internete, o 1999-siais internete jau buvo galima rasti apie 40 tūkst. naujienų puslapių iš viso pasaulio, tačiau tik kiek mažiau nei pusė jų nešė pelną.
Naujienų portalų įsigalėjimą lėmė komentatoriai
„Devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaiga galėtų būti fiksuojama kaip pirmųjų internetinių naujienų kūrimo pradžia. Tokių bandymų ėmėsi daugiausiai spaudos bendrovės; audiovizualinė žiniasklaida į rašytinius bandymus įsitraukė daug vėliau, o technologiškai išsisprendus skirtingų terpių sąveikos sprendimams, t. y., išpopuliarėjus vaizdo turiniui internete, į tokią veiklą įsitraukė ir šios bendrovės“, – portalui LRT.lt teigia VDU viešosios komunikacijos katedros profesorė, mokslininkė Auksė Balčytienė.
Pasak A. Balčytienės, pirmųjų žiniasklaidos internetinių portalų turinį sudarė naujienos, anonsai ir skelbimai, skaitytojų komentarai. Tačiau variklis, išjudinęs naujienų gamybą, buvo skaitytojams suteikta galimybė komentuoti.
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus skaitytojų galimybę komentuoti taip pat įvardija kaip vieną svarbiausių internetinės žiniasklaidos plėtros veiksnių – galimybė komentuoti lietuvišką žiniasklaidą pakeitė visiems laikams.
A. Balčytienė komentavimą įvardija kaip žalingą praktiką: „Lietuviškas patirtis menant, ilgus metus visa ši komentavimo praktika išties buvo žalinga, ypatingai skurdinanti, nes nepaskatino profesionalios žurnalistikos, o netgi priešingai – viešąją erdvę užtvindydama informaciniais teršalais – gandais, išpuoliais. Tai kaip tik pakenkė vos užgimstančiai jaunos, profesionalėjančios žurnalistikos reputacijai. Gerai, kad šiuolaikinės kai kurių portalų praktikos yra principingai kitokios – saugančios ir ginančios savo profesionalią teritoriją.“
Pasak M. Katkaus, interneto entuziastai pradžioje naujienų portalus įsivaizdavo kaip kažką keičiančio visuomenę. „Ir teoretikai, ir entuziastai, ir rimti verslininkai daug svajojo apie informacinę visuomenę, kurioje žmonės turės priėjimą prie visų duomenų, todėl sumažės ekonominė nelygybė, atsivers naujų galimybių ir piliečiai darys geriau pamatuotas sprendimus politikoje ir savo gyvenimuose“, – LRT.lt sako M. Katkus.
Lietuvoje naujienų portalams pradžią davė neprofesionalai
Pasak M. Katkaus, Lietuvoje naujienų portalai atsirado interneto entuziastų dėka, tačiau tokius portalus rengė neprofesionalai. Daugelis pirmųjų portalų Lietuvoje savo kelią pradėjo kaip informacinių technologijų bendrovių įrankiai.
„Juos rengė visiški neprofesionalai, turintys rimtas sąsajas su programavimo bendruomene. Toks ir turinys buvo su klaidomis, daugiausia dominantis informacinėmis technologijomis ir žaidimais“, – sako M. Katkus.
Jis teigia, kad galima išskirti keturis svarbius Lietuvos žiniasklaidos internete vystymosi etapus. Pirmasis, anot M. Katkaus – jau įvardintas megėjiškas etapas, kuris truko iki DELFI.lt ir lrytas.lt atsiradimo.
„Antrasis etapas – eksperimentų ir turinio formų paieškų, kai į šią sritį ėjo investicijos ir talentai, tačiau nebuvo labai aišku ką daryti“, – LRT.lt sako M. Katkus.
Trečiasis eksperto įvardijamas etapas – profesionalėjimo: „Portalai tapo rimtomis, dažnai pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Tai sutapo ir su absoliučiu spaudos įtakos ir tiražų kritimu.“
Ketvirtasis etapas, pasak M. Katkaus, tęsiasi ir dabar – atsiranda vis daugiau profesionalių nepriklausomų turinio kūrėjų, žiniasklaidai didelę įtaką daro socialiniai tinklai, vartotojai turinį renkasi individualiai, pagal savo įsitikinimus ir poreikius.
Žiniasklaidos ateityje – daugiau kokybės
A. Balčytienė teigia, kad svarstant apie šiuolaikinės žiniasklaidos pokyčius ir raidą, svarbu susivokti kurlink mus veda intensyvėjantys informacijos ir žinių srautai.
„Ar, kasdienėse savo veiklose kurdami ir vartodami daugiau informacijos mes – piliečiai – tampame labiau išprusę ir aktyvūs, atidesni ir jautresni, laimingesni ir todėl geresni viešojo gyvenimo dalyviai?“ – svarsto profesorė.
Kalbėdamas apie internetinės žiniasklaidos ateitį M. Katkus sako, ir toliau formuosis poreikis žiniasklaidai, kuri ne tik teikia pramogą, atspindi, bet ir formuoja požiūrį.
„Lietuvoje, kaip ir šiuo metu JAV, padidės paklausa klasikinei kokybiškai žiniasklaidai. JAV krinta pramoginių informacinių portalų, pavyzdžiui, „Buzzfeed“, lankomumas ir auga „Nytimes“ ir „WaPo“ lankytojų ir prenumeratorių skaičius. Kol kas didieji portalai turi hibridinius modelius – manau, kad dalis jų išsigrynins“, – įžvalgomis dalijasi M. Katkus.
Jis priduria kad internetinė žiniasklaida tobulės ir techniškai. „Techniniai šio pasikeitimo parametrai aiškūs – daugiau vaizdinio, fotografinio ir garsinio turinio, įvairūs sprendimai siekiant pravalyti pirmąjį puslapį nuo neaktualios informacijos, dar labiau pritaikyti turinį individams“, – sako jis.
Nuo pirmojo kambario dydžio kompiuterio tehcnologijos patobulėjo taip, kad dabar karščiausias naujienas galime perskaityti mobiliajame telefone, telpančiame į delną. Naujienų portalai vis labiau prisitaiko prie šių technologinių pokyčių taip, kad informaciją būtų patogu skaityti būnant bet kur, o nuo naujienų srauto neatitrūkti padeda siųsdami pranešimus (angl. push notifications) apie svarbiausius įvykius.
Pokyčius jau greitai išvys ir portalo LRT.lt skaitytojai – daugiau informacijos apie būsimus pasikeitimus sužinosime jau visai netrukus.
