Tavo LRT

2019.01.31 16:49

R. Bružas apie kitą ekspedicijos pusę: pradedi vertinti dalykus, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami

„Jokiame projekte žiūrovas visko nemato iki galo. Ekspedicija yra nuolatinis darbas, daug nuovargio, sunkumų ir net asmeninės trinties. Būna, kad jautiesi kaip valkata, nes neturi kur išskalbti drabužių. Be to, namų ilgesys yra galingas jausmas ir reikia tam tikrų pastangų, kad jis nenugalėtų“, – portalui LRT.lt sako žurnalistas Rimas Bružas. Jis su bičiuliu Aurimu Mockumi leidosi į ekspediciją „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, skirtą 90-osioms A. Poškos kelionės į Indiją metinėms paminėti.

– Prieš keturias dienas palikote Izraelį ir keltu kėlėtės į Mersiną Turkijoje, kodėl kelte teko praleisti 4 dienas? Ar jau galite tęsti kelionę ir kur kelias veda toliau?

– Iš Izraelio Haifos uosto kroviniu laivu išplaukėme į Mersiną. Reguliarūs keltai, kaip mes juos įsivaizduojame, čia neplaukioja ir negali laisvai įvažiuoti į keltą vienoje valstybėje ir lygiai taip pat, be trukdžių, išvažiuoti kitoje. Visur laukia patikrinimai, klausimai „kur važiuojate?“, „kodėl važiuojate?“, „koks maršrutas“ ir t.t. Visa tai palydima gana detalių patikrinimų ir bagažo skenavimo rentgeno aparatu, kaip oro uoste.

Tai šiek tiek vargina ir, svarbiausia, užima daug laiko, bet suprantama, kad saugumas šiandienos pasaulyje, ypač šiame regione, yra kiekvienos valstybės prioritetas. Juo labiau, kad keliautojų su tokia transporto priemone dažnas net nėra matęs. Įvažiuojant į Izraelį, pasak Tabos pasienio punkto pareigūnų, buvome pirmieji, laive Haifoje irgi nebuvo sutikę keliautojų motociklu su „ofisu“. Antra vertus, tai galimai ir padeda, nes kelia susidomėjimą ir dažnai šypseną.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ nuotr.

Šiuo metu esame Gaziantepo mieste Turkijos pietuose, netoli Sirijos sienos. Tai labai gražus ir senas miestas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašus, bet už kelių dešimčių kilometrų vyksta karas, mieste šimtai tūkstančių pabėgėlių, ligoninės perpildytos. Sunki situacija, tačiau, nepaisant to, žmonės labai draugiški.

Turėjome visokių techninių reikalų su motociklu ir mažose „Tales Motor Custom“ motociklų dirbtuvėse buvome priimti kaip garbingiausi svečiai, sutvarkė viską, ką reikėjo, ir atsisakė paimti užmokestį. Žmonių gerumą sutinki tokiose vietose, kur mažiausiai tikiesi.

– Baiminotės, kad Irano vizos galiojimas baiginėjasi, ar pavyks laiku sutvarkyti šį formalumą ir tai nesukels didesnių nesklandumų?

– Irano viza baigėsi ir visą procesą pradėjome iš naujo. Vizas turėsime atsiimti Irano konsulate Erzurumo mieste kalnuose, Turkijos šiaurėje, kur dabar temperatūra žemesnė nei Lietuvoje. Tai kalnų slidinėjimo kurortas, tad, suprantama, motociklu ten nenuvažiuosi. Motociklas liks čia, Gaziantepe, mūsų naujų draugų garaže, o patys vyksime autobusu.

Tiek tų nesklandumų, kurie, kaip įprasta, gaišina laiką. Egipto scenarijus, tikiu, nepasikartos, bet šio klausimo sprendimui, kelios dienos, vis dėlto, bus išeikvotos.

– Ką Irane pamatė ir nuveikė A. Poška ir kur, sekdami jo pėdsakais, ketinate apsilankyti jūs?

– Irano sieną planuojame kirsti Sero pasienio punkte ir per Urmiją kilsime aukštyn į Tabrizą, tuomet prie Kaspijos jūros, iš kur pamažu kalnais leisimės žemyn į Teheraną.

Teherane A.Poškos kelionė motociklu baigėsi. Čia jis susirgo maliarija ir ilgus mėnesius praleido ligoninėje, kurią bandysime surasti. Tokie ekspedicijos momentai yra įdomiausi, kuomet gali atsekti autentiškas vietas. Su J.Basanavičiaus ligonine Lome (Bulgarija) pavyko, žiūrėsime kaip seksis Teherane.

Leisdamiesi dar žemiau, Isfahano link, turėtume sugrįžti į šiltesnę geografinę juostą, nes Irano šiaurėje bus ir minusinių temperatūrų, tad jau laukiame to ekspedicijos etapo. Vėliau pasieksime Jazdą, kuris yra Druskos dykumos pašonėje ir šalčiu čia jau nebeturėtume skųstis – šilumos neturėtų trūkti iki pat Persijos įlankoje esančio Bandar Abbaso uosto, iš kur bus paskutinis persikėlimas laivu į Dubajų, kuris užbaigs trečiąjį ekspedicijos etapą.

– Ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ paskyroje „Facebooke“ rašėte, kad ši kelionė nėra vien tik nuostabūs vaizdai, įkvepiantys susitikimai ir egzotika. Kokia kita kelionės pusė, kurios jūsų sekėjai nemato?

– Jokiame filme ar projekte žiūrovas niekada visko nemato iki galo. Ekspedicija tai yra sunkus darbas kasdien be darbo valandų ir savaitgalių. Reikia spręsti kur nakvosim, kiek važiuosim, kaip ir kuo gydysimės nuo krūvio išlendančias fizines praeities traumas ir kuo tepsim naujas žaizdas.

Iš tiesų yra daug nuovargio ir kitokių sunkių momentų, kuomet jautiesi kaip valkata, nes neturi kur nusiprausti, kasdien dėvi tuos pačius drabužius ir laimė, jei pavyksta kur nors juos išsiskalbti, tuomet esi laimingas, nes rytoj galėsi apsivilkti švariai.

Kasdienybėje tokių dalykų jau nebevertiname tai atrodo taip savaime suprantama, kad net užmirštame, jog gali būti kitaip.

Žinoma, yra ir asmeninių trinčių, nes nelengva su tuo pačiu žmogumi praleisti tris mėnesius po 24 val. per parą, bet kažkaip susitvarkome, nes žinome, kad visi nesklandumai yra laikini. Kaip rašė A. Poška, kelionę planuoti – džiaugsmas, kelionę vykdyti – katorga, bet visa ko atpildas yra kelionę prisiminti. Šiuo atveju „prisiminimas“ bus dokumentinių filmų ciklas per LRT.

– Kaip manote, kiek dar laiko liko kelionėje ir kada maždaug galėsime laukti jūsų sugrįžtančių?

– Taip toli negalvojame ir neplanuojame. Matysim kaip seksis Irane, ar technikai viskas bus gerai, kokie bus orai, sveikata ir kiti dalykai bei aplinkybės, kurios nuo mūsų nepriklauso.

Tokiose ekspedicijose geriausia galvoti apie rytojų, paskui apie kitą dieną ir taip pamažu „stumtis“ pirmyn, o ten, žiūrėk, ir šviesa tunelio gale pasimatys. Tuomet bus galima pradėti galvoti apie grįžimą.

Tuo tarpu, mūsų misija dar nebaigta. Iki šiol esame nuvažiavę 12 tūkstančių kilometrų, prieš akis dar apie keturis tūkstančius.

Anksti galvoti apie grįžimą, nes namų ilgesys yra galingas jausmas ir reikia tam tikrų pastangų, kad jis nenugalėtų. Šiandien turime judėti tolyn link tikslo, kad namai būtų arčiau.

Aurimas Mockus ir Rimas Bružas leidosi į kelionę motociklu „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. Ši ekspedicija skirta legendinės Antano Poškos kelionės motociklu į Indiją 90 metų jubiliejui paminėti. Daugiau naujienų apie ekspediciją – LRT.lt portale ir LRT paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.