Tavo LRT

2019.01.20 08:26

A. Šlepikas apie filmą „Laisvės kaina. Disidentai“: laisvė nenustojo rusenti ir sovietmečiu

Indrė Česnauskaitė, Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2019.01.20 08:26

„Tai unikalus dalykas – 17 metų sovietinis režimas nesugebėjo užgniaužti laisvės balso“, – sako daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Disidentai“ režisierius Alvydas Šlepikas apie sovietmečiu leistą katalikišką spaudą, demaskavusią sovietinius nusikaltimus ir skleidusią žinią po visą pasaulį. Daug serialų ir filmų režisavęs A. Šlepikas drąsiai teigia – filmuoti šį serialą buvo įdomiausia.

Trečioji serialo dalis tęsia pirmose dviejose dalyse – „Savanoriai“ ir „Partizanai“ – atskleistos Lietuvos istorijos pasakojimą. Pasibaigus partizaniniam judėjimui lietuvių pasipriešinimas nesibaigė, tik įgavo kitą formą – tapo disidentine kova, kuri galiausiai baigėsi Sąjūdžiu ir Nepriklausomybe.

Šioje filmo dalyje konkrečių to meto asmenybių prototipų nėra, filmo kūrėjai rėmėsi skirtingomis disidentų istorijomis, pasakojamas laikas prasideda 1956 m. ir baigiasi 1983 m., likus keliems metams iki Atgimimo.

Laisvės kaina. Disidentai“ režisierius A. Šlepikas teigia, kad filmas galėtų turėti ir kitokį pavadinimą, pavyzdžiui, „Laisvės kaina. Žarijos“ ar „Žarijos rusena“. Anot jo, filme pasakojama būtent apie tai, kaip sovietmečiu lietuvių širdyse laisvė nenustojo rusenti, ir būtent tai galiausiai atvedė Lietuvą į nepriklausomybę.

„Per tą nykų metą vis dėlto žmonės išsaugojo savyje laisvės viziją, nenustojo jos siekti, – sako režisierius. – Disidentai – labai plati tema. Mes daugiausia sustojome ties Katalikų bažnyčios kova, kaip tikintieji kovojo už savo tikėjimą, šalį, laisvę.“

Laisvėjimui didelę įtaką darė Katalikų bažnyčios žmonių leidžiama pogrindinė spauda, ypač „Katalikų bažnyčios kronika“. Šiame leidinyje buvo fiksuojami sovietų valdžios nusikaltimai, renkami ir bandomi išsaugoti faktai. Leidinys plito nuorašais iš rankų į rankas, buvo platinamas ir užsienyje, o visa tai darė kunigai ir vienuolės, veikę pogrindyje, pasakoja A. Šlepikas.

A. Dzimidavičiaus nuotr.

„Pagrindinis redaktorius Sigitas Tamkevičius po ilgo laiko buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą, tačiau „Katalikų bažnyčios kronika“ nebuvo uždrausta, sovietai taip ir nesugebėjo išsiaiškinti, kas ją leidžia ir platina. Tai unikalus dalykas – 17 metų tokia didžiulė KGB mašina ir visas sovietinis režimas nesugebėjo užgniaužti šio laisvės balso“, – kalba A. Šlepikas.

Režisierius atskleidė, kad numatyta ir toliau kurti filmą, kita jo dalis – „Laisvės kaina. Sąjūdis“. Režisuodamas trečią dalį (pirmų dviejų dalių režisierius – Saulius Balandis) A. Šlepikas sako daug skaitęs, bandęs suprasti ir pajausti žmones.

„Įsivaizdavau tą laiką kaip košiamą kiaurai vėjo ar bjauraus skersvėjo, kai niekur nėra jokio jaukumo. Beje, mokyklą baigiau sovietmečiu, papuoliau ir į sovietinę kariuomenę – turiu ir pats daug patirties“, – teigia jis.

Filme buvo panaudota didelė dalis kunigo Juozo Zdebskio paskutinės kalbos teisme. Nors realybėje sovietinis teismas visos kalbos kunigui pasakyti ir neleido, ši kalba, anot režisieriaus, labai stipri ir argumentuota. Iš jos gali suprasti, kokie stiprūs buvo žmonės ir jų įsitikinimai, kiek daug jie turėjo jėgos, kad sugebėjo atsilaikyti prieš visa gniuždančią sovietinę mašiną.

Pasak A. Šlepiko, kai kurios filmo scenos buvo filmuotos autentiškose vietose, nors rasti tokių vietų, pavyzdžiui, butų, kurie atrodytų kaip 60-aisiais, labai sunku, o sukurti gerų dekoracijų – brangu. Vis dėlto Kaune filmuota tikroje pogrindinėje spaustuvėje, kurioje 10 metų spausdinta katalikiška spauda. Tiesa, tai nebuvo spaustuvė, kurioje buvo leidžiama „Katalikų bažnyčios kronika“.

J. Auškelio/LRT nuotr.

„Leidau sau tokią licencia poetica – parodyti tą leidyklą kaip „Katalikų bažnyčios kronikos“ leidimo vietą. Filmas nėra dokumentinis, tik paremtas tikrais faktais, kai kas gal ir bus atpažįstama iš vieno ar kito žmogaus gyvenimo faktų, bet tai meninis kūrinys, ne atkuriamoji dokumentika“, – mintimis dalijasi A. Šlepikas.

Režisierius, prisidėjęs ir prie scenarijaus rašymo, teigia, kad filmuojant daugiaserijinio filmo trečią dalį „Laisvės kaina. Disidentai“ buvo surinkta labai gera komanda su vyresniais ir daug jaunų aktorių, su kuriais pačiam A. Šlepikui teko dirbti pirmą kartą.

„Susikūrė labai geras kolektyvas, labai geri operatoriai ir visa grupė, todėl dirbome labai kūrybiškai, daug improvizuodami“, – pasakoja jis. Paklaustas, kokia jam įsimintiniausia nufilmuota scena, režisierius sako, kad tokių scenų daug.

„Pavyzdžiui, Šarūnas Burža, vienas operatorių, sakė, kad jam buvo labai svarbi pirma – susišaudymo – scena, kuri buvo gan sudėtinga techniškai“, – tikina A. Šlepikas ir priduria, kad jį labiausiai jaudina „atradimų“ scenos, kurias filmuojant atsiskleidžia tikros aktorių emocijos.

Daug serialų ir filmų režisavęs A. Šlepikas drąsiai teigia – filmuoti šį serialą buvo įdomiausia: „Tai darėme labai nuoširdžiai, tiek, kiek galėjome pagal technines galimybes. Žinoma, visur galima rasti priekaištų, bet manau, kad filmas vykęs.“

Filme vaidina daug garsių aktorių: Arūnas Sakalauskas, Saulius Bareikis, Dalia Michelevičiūtė, Aldona Janušauskaitė-Dausienė, Nijolė Lepeškaitė, Jurgis Damaševičius, Arnoldas Jalianiauskas, Sandra Daukšaitė-Petrulėnė ir kt.

Pirmąją daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Disidentai“ seriją žiūrovai galės išvysti jau visai netrukus – sausio 20 d. 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius