Tavo LRT

2019.01.10 14:56

Dokumentinėje apybraižoje „Dainos galia“ – prof. L. Abariaus kelias į muziką

LRT.lt2019.01.10 14:56

Žavesį kėlęs choro vadovas, mokėjęs dirbti su choristais, tikras diplomatas, jautęs didžiulę meilę lietuviškai dainai, klasikų kūrybai – apie chorų dirigentą prof. Lionginą Abarių dokumentinėje apybraižoje „Dainos galia“ kalba dirigentas Petras Vaičekonis. „Daina – didžioji mano gyvenimo meilė“, – teigia pats profesorius.

Vieną 2018 m. gegužės dieną su chorų dirigentu, garbinguoju profesoriumi L. Abariumi į jo gimtąjį kraštą patraukė būrelis dokumentinio filmo „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“ kūrėjų: kino operatorė Natalija Kolesnik, scenarijaus autorė ir režisierė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, garso režisierius Česlovas Vaitkunskas. Gyvybingas prodiuseris Saulius Vosylius išlydėjo į kelią. Montažo režisierė Janina Sabeckienė laukė grįžtančių, nufilmavusių paskutinius kadrus.

Metai bėga, ruduo gena rudenį, žiūrėk – jau ir devyniasdešimtą kartą lapai kris. Scenarijaus autorės kultūrologės R. Aleknaitės-Bieliauskienės sumanymas buvo užfiksuoti meistro darbą su choru, su kamera stebėti išraiškingą jo veidą, rankų mostą, kuriam Dainų šventėse paklūsta daugiašimtė dainininkų minia. Kur slypi toji šio žmogaus jėga? Kodėl vieni dirigentai viską daro teisingai, bet jų kuriama muzika nevirpina širdies? O Abarius... „Dainorėliai, jūs mano, aš dėl jūsų gyvenu, pas jus su daina ateinu. Daina – didžioji mano gyvenimo meilė“, – sako profesorius.

Nusipelnęs meno veikėjas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus kavalierius, Kultūros ministerijos garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ nominantas, už nuopelnus tautinei kultūrai apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija, „Aukso paukšte“, įvardintas Nacionaline vertybe chorų dirigentas L. Abarius – kuklus ir dabar daug prie naujos knygos, su vienu kitu choru dirbantis, pagiedantis muzikas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Daina atskriejo iš tolimos vaikystės, iš Zarasų krašto. Ten, tarp dviejų ežerų, Maniuliškių kaime sunkiai skynėsi kelią į gyvenimą: našlaitis, tėvui šeimininkauti padėdamas, turtingesnių kaimynų gyvulius ganydamas. Su šypsena, grauduliu filmo kūrėjams, dabar – žiūrovams pasakojo pergyventų dienų istorijas. „Gyvulėliai nurimo, ir aš užsnūdau. O kai pabudau – nei vieno šalia. Jie jau kaimyno pupų darže! Įprotis anksti keltis išliko nuo piemenavimo laikų...“ Paauglys arė, akėjo, lenkėsi prie visų sunkiausių darbų: „O dabar tėviškėje prie savo varstoto tik šaukštus drožiu. Ir Prezidentei padovanojau!“

Filmavimo grupė lankėsi pas svetingus Antazavės žmones. Čia prasidėjo L. Abariaus muziko kelias. Gerasis bažnytėlės vargonininkas Juozas Dugnas laukdavo 7 kilometrus per pūgą ir vėtras ateinančio mokinio. Dabar L. Abarius, jau profesorius, važiuoja į antazaviškių šventes: vargonuoja, pagieda, gyvenimą aptaria. Bažnytėlės klebonui Vytautui Dageliui profesorius dovanojo savo biografinę knygą „Ėjau aš keleliu“. Bendruomenei pagiedojo pirmą savo išmoktą ir čia jaunystėje sugiedotą giesmę Maironio tekstu: Juozo Naujalio „Kad širdį tau skauda“. „Kad širdį tau skausmas kaip peiliais suspaus, kad žmonės pabėgs ir tavęs neužstos, pakelk tada širdį nuo žemės aukščiau ir bus tau be žodžių kentėti lengviau...“

Su giesme, daina lūpose lengviau buvo gyventi ir jaunam L. Abariui. Juk pačiam teko duoną pelnytis Antazavėje, netolimuose Aviliuose, liaudies dainų ir šokių ansamblyje Vilniuje. Vargonininkas šviesuolis J. Dugnas palinkėjo: „Lionginai, siek muzikos aukštumų!“

L. Abarius turėjo gražų balsą, daug giedojo, nutarė tapti dainininku. Tačiau sunku buvo suderinti darbą Jono Švedo vadovaujamame ansamblyje ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. Juolab, kad pradėjo mokytis pas puikų vokalo žinovą kompozitorių Aleksandrą Kačanauską. Mokėsi sąžiningai, dėmesingai – tai girdėti ir šiandien profesoriui užtraukiant dainą ar giesmę. Filme matome gražių giedančio L. Abariaus epizodų.

E. Genio/LRT nuotr.

Dirigentė Lina Dumblauskaitė viename filmo epizode sako: „Abarius nebūtų Abarius, jeigu ne dirigentas, jo dėstytojas Lietuvos konservatorijoje Antanas Budriūnas.“ Jis skyrė didelį dėmesį ne tik rankų technikai, bet ir žmogaus balsui. Ir L. Abarius geba raiškiai sieti mostą su muzika, žodį su melodija, ritmą su charakteriu.

Filme yra epizodas, kuris atskleidžia darbo su choru trupinėlį. Su Vilniaus uteniškių choru „Indraja“, kuriam vadovauja maestro dukra Daina Abariūtė-Lazauskienė, repetavo savo kūrybos dainą. Sukurtų dainų, giesmių jau prisikaupė nemažai. Puikiai pažindamas choro, balsų specifiką, galimybes, tai vienam, tai kitam kolektyvui vis dovanoja naujas partitūras. Ir buvę mokiniai šiandien jas atlieka.

Aštuoniolika metų L. Abarius vadovavo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos chorui. Jo dešinioji ranka dirigentas Petras Vaičekonis pasakoja apie žavesį kėlusį choro vadovą, jo mokėjimą dirbti su choristais, diplomatiją, apie didžiulę meilę lietuviškai dainai, klasikų kūrybai. Štai ir dabar, laukdamas devyniasdešimtmečio, L. Abarius sumanė planą, kaip įgyvendinti jau valstybiniu lygmeniu paskalbtą idėją: 2019-ieji jo pastangų dėka – patriarcho Juozo Naujalio metai! J. Naujalis, Paulius Širvys, Henrikas Čigriejus ir kitos šviesios asmenybės, jų kūryba – L. Abariaus gyvenimo draugai vienatvėje.

Interviu su maestro L. Abariumi galite rasti čia.

Dokumentinis filmas „Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“ – sausio 12 d. 19.10 val. per LRT PLIUS.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius