Tavo LRT

2018.12.29 19:01

„Lietuva mūsų lūpose“: T. Venclova grįžta į Lietuvą kartu su nauja knyga

LRT.lt 2018.12.29 19:01

Kultūrinis gyvenimas Lietuvos sostinėje dar niekada nebuvo toks įdomus, LRT PLIUS laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ tikina rašytojas Tomas Venclova. 40 metų Amerikoje gyvenęs poetas į Lietuvą grįžta su nauja savo knyga „Lietuvos istorija visiems“. Kaip pats sako, siekia, kad kūrinio skaitytojas pajustų skaitymo malonų.

Siaubo pasakos ne tik vaikams

Visai neseniai teatro gerbėjai išvydo naują spektaklį „Apie vėles, žemėj klajojančias“. Jį pastatė ir suvaidino aktorės Neringa Varnelytė ir Vitalija Mockevičiūtė. Žinomos artistės išsikėlė sau tikslą sugriauti stereotipą, kad pasakos skirtos tik vaikams.

Įsigilinusios į Jono Basanavičiaus ir Norberto Vėliaus surinktas pasakas jos suprato, kad šiame literatūros žanre slypi kur kas daugiau nei tik fantastiniai dalykai.

„Pasakas ir siaubo pasakas galima sugretinti su Biblija, nes joje atskleidžiamos tokios archaiškos tiesos ir per simbolius kalbami žmonijai svarbūs dalykai“, – teigia V. Mockevičiūtė.

Iš šūsnies pasakų, kurias daugelį metų sekė mūsų senoliai, aktorės atrinko joms įdomiausias ir artimiausias. Žinoma, akį labiausiai traukė siaubą keliantys dalykai – mirtis, velniai, giltinės, laumės, bildukai ir daugelis kitų. Kadangi V. Mockevičiūtė bei N. Varnelytė gimė ir augo Dzūkijoje, moterys nusprendė spektaklio pasakas sekti dzūkiškai.

„Pasaka skamba organiškai, jeigu tu ją sakai organiškai. Supratome, kad neprasibrausime per sunormintos lietuvių kalbos pinkles, tad teko grįžti į dzūkų tarmę“, – pasakoja V. Mockevičiūtė.

Prie aktorių prisidėjo ir du muzikantai – Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko. Jie įvairiais instrumentais įgarsina kai kuriuos artisčių judesius, patys ištaria kelias eilutes, o dažniausiai atlieka tarpukario Lietuvos romansus.

T. Venclova grįžta į Vilnių

Vertėjas, rašytojas, filosofas ir poetas T. Venclova kasmet lietuvius gąsdinančių emigracijos skaičių nebijo. 40 metų gyvenęs svetur, pagaliau nusprendė grįžti į gimtąjį Vilnių.

Anot jo, kultūrinis gyvenimas Lietuvos sostinėje dar niekada nebuvo toks įdomus: „Vilniuje, ko gero, įdomesnių spektaklių ar koncertų yra. Ir parodos taip pat puikios. Ne taip seniai valdovų rūmuose vyko Florencijos dailininkų paroda. Na nė kiek ne blogiau nei pačioje Florencijoje.“

JAV gyvenęs ir prestižiniame Jeilio universitete dirbęs eruditas nusipirko butą visai prie pat Vilniaus senamiesčio. Šias šventes T. Venclova pasitinka JAV, bet tikisi, kad kitąmet prie šventinio stalo sės savo gimtinėje.

Simboliška, bet kartu su grįžimu į Vilnių šiemet pasirodė ir pirmasis jo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomas. T. Venclova siekia, kad šis mokslinės literatūros darbas sudomintų skaitytojus savo kalbos stiliumi.

Pasak jo, dažnai, rašydami Lietuvos istoriją, akademikai pasineria į vadovėlinės kalbos pinkles. O tai trukdo skaitytojui džiaugtis knyga ir patirti paprastą skaitymo malonumą.  

„Man rūpėjo, kad būtų paskaitoma, jog skaitytojas galėtų lengvai slysti iš puslapio į puslapį. Kad būtų taisyklinga ir (pagal galimybes) gyva kalba“, – tikina T. Venclova.

„Lietuvos istorija visiems“ apima tūkstančius metų Lietuvos žmonių ir visuomenės vystymosi. Knygoje nupasakojamas istorijos periodas nuo neandertaliečių laikų iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir pripažinimo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Universitetas, kurį valdo vaikai     

Vilniaus Kazimiero Simonavičiaus universitetas nuo šių metų vykdo unikalų projektą. Savo patalpas kelis kartus per mėnesį jie užleidžia pradinukams, kurie žaidžia universitetą „Alfa“. Vaikams čia vyksta paskaitos ir senato posėdžiai, kurį sudaro patys vaikai. Tik dėsto jiems suaugusieji, tačiau pagal pradinukų reikalavimus.

Šio edukacinio metodo Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai išmoko iš Lenkijoje jau vykdomos ugdymo praktikos. Ja siekiama supažindinti vaikus su universiteto taisyklėmis, tradicijomis, pamokyti tokių dalykų, kurie mokyklose nedėstomi.

Universitete „Alfa“ vyksta komunikacijos, filosofijos, teisės, aukštojo mokslo ir technologijų sesijos. Negana to, į universiteto „Alfa“ užsiėmimus susirenka ne tik lietuviškai kalbantys vaikai, dalis pradinukų atvyksta iš Vilniaus lenkų ir rusų mokyklų. Taip ugdoma tautinė tolerancija.

Vienas iš senato narių, aštuonmetis dekanas Kirilas supranta savo atsakomybes ir jų griežtai laikosi: „Aš turiu rūpintis tvarka, kad visi būtų pasiruošę. Be to, su rektoriumi kalbu apie mums svarbius klausimus.“

Kirilas į universitetą „Alfa“ atvyksta iš Vilniaus rusų naujamiesčio mokyklos. Pirmoji jo kalba – rusų, tačiau berniukas pats tikriausias Lietuvos patriotas.

„Man labai patinka gyventi Lietuvoje. Kai baigsiu mokyklą, stosiu į universitetą, o vėliau – į Lietuvos kariuomenę“, – kalba jis.

Kirilas džiaugiasi universitete galįs bendrauti su įvairių tautybių bendraamžiais. Kalbos barjero neturi, mat stropiai mokosi ir lietuvių, ir anglų kalbų.

Spektaklio „Apie vėles, žemėj klajojančias“ ištraukos, interviu su T. Venclova bei pažintis su vaikų universiteto „Alfa“ vadovybe – jau šį sekmadienį 12 val. laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ per LRT PLIUS.