Jausminga Jazzu daina „Rudens naktis sustojo“, skambanti istoriniame TV filme „Laisvės kaina. Disidentai“, yra tapusi trilogijos himnu. Tad LRT.lt žiūrovams pristatomas ir kūrinį lydintis vaizdo klipas.
Jau sausio mėnesį LRT TELEVIZIJOS žiūrovai pamatys trečiąją mūsų tautos laisvėjimo istorijos dalį „Laisvės kaina. Disidentai“. Žiūrovai puikiai atsimena istorinius TV filmus „Laisvės kaina. Savanoriai“ ir „Laisvės kaina. Partizanai“, kurie liudijo ir įprasmino mūsų tautos laisvės kelią, dvasiškai ir fiziškai sunkias kovas už laisvę.
Daugiaserijinis TV filmas „Laisvės kaina. Disidentai“ primins žiūrovui Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos svarbą, neįsivaizduojamą žmonių atsidavimą ir pasiaukojimą. Naujojo TV filmo pasakojimas prasideda 1956 m. ir baigiasi 1986 m. – tai ilgas ir sunkus mūsų tautos laikotarpis, primenantis, kad kovos už laisvę itin skausmingos, o pačios laisvės sulaukė ne visi.
Jausminga Jazzu daina „Rudens naktis sustojo“ puoš ir trečiąją TV filmo dalį, todėl šį kūrinį galima vadinti trilogijos himnu. Šioje dalyje daina įprasmina disidentinį judėjimą Lietuvoje, tikėjimą laisve, kovą už žmogaus teises. Dainos žodžiai – Janinos Degutytės, muzika – Jazzu krikšto mamos Rimos Girskytės-Berlovienės.
Sovietams nuslopinus partizaninę kovą Lietuvoje, pasipriešinimas okupantams neužgeso, tik pakeitė formą. Akademinė jaunuomenė ir drąsiausi aukštųjų mokyklų dėstytojai, susipratę kunigai ir tiesiog eiliniai žmonės, negalėję susitaikyti su svetimųjų trypiama tėvyne, ėmėsi organizuoti pogrindinę veiklą. Buvo mezgami ryšiai su kitų sovietinių respublikų pogrindininkais, apie okupuoto krašto padėtį ir žmogaus teisių pažeidimus pranešama užsieniui.
Nuolat jausdami KGB šnipų persekiojimą, rizikuodami savo ir artimųjų gerove (už bet kokius nusižengimus, susijusius su antisovietine veikla, buvo galima netekti darbo ar būti išmestam iš mokymo įstaigos arba net atsidurti kalėjime, lageryje), susipratę šviesuoliai disidentai veikė pogrindyje. Nepaisant didelio spaudimo ir visuotinio nepasitikėjimo, kūrėsi savišvietos rateliai, buvo iš rankų į rankas perduodama draudžiama literatūra, klausomasi užsienio radijo stočių. 1972 m. buvo išleistas pirmasis pogrindinio leidinio „Katalikų bažnyčios kronika“ numeris.
Šį leidinį iki pat suėmimo redagavo kunigas Sigitas Tamkevičius, jam pritarė vyskupas tremtinys Vincentas Sladkevičius, bendradarbiavo daugelis pasauliečių ir kunigų bei pogrindyje egzistavusių vienuolių. LBK buvo itin svarbu persiųsti į užsienį – tą pavyko padaryti ir šio leidinio pranešimai buvo išversti į anglų, ispanų, kitas kalbas – perduodami užsienio radijo stočių. Leidinys gyvavo iki pat 1989 m., kai jau pačių leidėjų buvo nutarta toliau „Katalikų bažnyčios kronikos“ nebeleisti dėl pasikeitusios politinės situacijos Lietuvoje. Visi šie dažnai didvyriški, tragiški ir dramatiški įvykiai ir bus daugiaserijinio filmo pamatas.
Svarbu tai, kad filmo veikėjai turi savo prototipus, o kūrėjai rėmėsi skirtingomis disidentų istorijomis, to meto įvykiais.
„Laisvės kaina. Disidentai“ jau nuo sausio 20 d. per LRT TELEVIZIJĄ.
