Kruvinos lapkričio ir gruodžio riaušės Paryžiaus centre Prancūzijai kainavo milijonus eurų. Manoma, kad prie suirutės gatvėse prisidėjo ir neapykantos kurstytojai internete. Kaip lietuviai tvarkosi su neapykantos kalba kibernetinėje erdvėje? Plačiau apie tai – šį sekmadienį, gruodžio 23 d., 12 val. laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ per LRT PLIUS.
Visai neseniai Prancūzijos sostinę Paryžių sudrebino keturi masiniai protestai. Geltonomis liemenėmis apsirengę žmonės susirėmė su policija, degino automobilius, daužė parduotuvių langus. Apgadinta ir Triumfo arka – vienas iš įsimintiniausių Paryžiaus simbolių. Protestuota dėl augančių kainų ir mokesčių. Vien kuras Prancūzijoje per pastarąjį mėnesį pabrango 23 procentais. Neapsikentę žmonės reikalavo vyriausybės ir prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinimo.
Tačiau šie protestai turėjo ir kitą pusę – kibernetinę. Specialiosios Prancūzijos tarnybos pradėjo tyrimą dėl 600 socialinio tinklo „Twitter“ paskyrų. Paskyrų valdytojai, kurie atvirai remia Kremliaus politiką, ragino protestuotojus smurtu pasiekti savo tikslą. Kreiptasi ir į mitingus kontroliuojančius pareigūnus, kad šie nusivilktų uniformas ir prisijungtų prie protestuojančių.
Tokie įtarimai nestebina informacinių karų specialisto Manto Martišiaus. Įtampa tarp E. Macrono ir Vladimiro Putino – nėra nauja.
„Macronas turi aiškią poziciją dėl Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus ir apskritai Rusijos užsienio politikos klausimais. Jį tokiu būdu – naudojantis socialiniais tinklais – pašalinti yra labai naudinga. Ir nekainuoja labai daug“, – teigia M. Martišius.
Tačiau ar įmanoma užkirsti kelią neapykantą ir smurtą keliančioms kalboms internete prieš joms pavirstant kruvinais įvykiais? Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kalbininkai iškėlė sau tokią užduotį.
Daugiakalbystės ir tarpkultūrinės komunikacijos tyrimų centro darbuotojai kuria projektą, kurio tikslas – neapykantos kalbą internetiniuose komentaruose atpažįstanti kompiuterinė programa. „Semantika 2“ pavadinta įranga gebės atpažinti neapykantos kalbą ir apie ją pranešti puslapio administratoriams, o kai kuriais atvejais – ir policijai. Tačiau iki projekto įgyvendinimo teks dar palaukti.
Šiuo metu renkami neapykantą skatinančių kalbų pavyzdžiai. Centro darbuotojai rankiniu būdu iš internetinių portalų atrinkinėja ir rūšiuoja tokius komentarus. Kasdien perskaitomi tūkstančiai užgaulių, smurtą ir agresiją skatinančių frazių.
Gali pasirodyti, kad ribojant internetinių komentarų kalbą pažeidžiama žodžio ir privatumo laisvė. Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovas M. Martišius mano, kad tai – maža kaina, palyginti su tuo, kuo neapykantos kalba internete gali virsti realybėje.
„Iš pradžių žmogus pagalvoja, po to pasako, o po to padaro. Technologijų, kad galėtume sužinoti, ką galvoja žmonės, neturime, todėl ir skenuojama tai, kas ką sako. Radikalus žmogus gali imtis ginklo, bet prieš tai jis kalba, todėl skenavimas yra būtinas“, – teigia informacinių karų specialistas.
Visą laidą apie masinius protestus Paryžiuje ir neapykantos kalbą žiūrėkite gruodžio 23 d. 12 val. laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ per LRT PLIUS.
