„Man nuostabu tai, kad toks neapčiuopiamas dalykas gali daryti tokią reikšmingą įtaką žmogaus gyvenimui – kiekvieną mielą dieną“, – apie serialo „Prieš audrą“ ašį – tikėjimą sako režisierius Adamas Price’as ir pripažįsta, kad tai buvo vienas sunkiausių jo karjeros uždavinių. Ketvirtaidenį LRT TELEVIZIJA pradeda rodyti jau antrąjį serialo sezoną.
Gali būti, kad, imdamasis analizuoti religiją, tikėjimą ir abejonę, režisierius Adamas Price’as išsikėlė sau vieną iš sunkiausių savo karjeroje uždavinių.
Pasak didžiulio dėmesio sulaukusios politinės dramos „Tvirtovė“ (dan. „Borgen“) kūrėjo, „labai įdomu pažvelgti į skirtingas religijas ir pamatyti, kas jas jungia, o kas – skiria. Žmonės, kuriuos motyvuoja tikėjimas, man yra be galo įdomus reiškinys. O jei visam tam suteiki dramatiško kontrasto, tai tampa dar ir didžiuliu išbandymu“.
Iš per didelės meilės
Du sūnus auginančio tėvo vaidmenį seriale atliekantis aktorius Larsas Mikkelsenas sako, kad naujojoje dramoje keliami itin svarbūs klausimai: gyvenimo, mirties, kaltės ir atleidimo.
„Tai serialas apie šeimą: tėvus, vaikus ir pačią sunkiausią daugeliui iš mūsų šiame gyvenime tenkančią užduotį – būti savo vaikų tėvais. Taip pat apie tai, kaip lengvai galime juos sužlugdyti vien todėl, kad per daug mylime. Juos sužlugdyti galime savo meile, lūkesčiais arba ir tuo, ir tuo“, – kalba pagrindinio vaidmens autorius.
„Prieš audrą“ – tai pasakojimas apie daną kunigą ir du jo sūnus, iš kurių vienas – giliai tikintis, tačiau gyvenimas jį priverčia savo įsitikinimus įvertinti iš naujo, o kitas dvejoja pačia tikėjimo samprata. Tačiau seriale užčiuopiama ir kitų religijų bei įsitikinimų, į ryšį tarp gėrio ir blogio pažvelgiant kitu kampu – tokiu, kuris televizijai įprastai nebūdingas.
„Tipinė televizijos drama – tai detektyvinė istorija, – aiškina A. Price’as. – Kas motyvuoja tyrėją? Noras išaiškinti nusikaltimą. Tačiau čia veikia personažai, kuriuos motyvuoja kai kas nepačiuopiamo – tikėjimas.“
„Aš žaviuosi religija, – tęsia jis. – Manau, kad tai yra tema, labiausiai verta mūsų dėmesio, tačiau ne tik todėl, jog pasaulis per pastaruosius 15–20 metų dėl jos tapo toks pavojingas. Man nuostabu atrodo tai, kad toks neapčiuopiamas dalykas kaip religija gali daryti tokią reikšmingą įtaką žmogaus gyvenimui – kiekvieną mielą dieną. Jei esi ateistas, tavo bėda yra ta, kad tu niekaip negali įrodyti Dievo neegzistuojant, o jei esi tikintis – negali įrodyti jo egzistuojant. Iš čia ir gimsta diskusija.“
Kaip ir dauguma danų – nei tiki, nei netiki
Religija užėmė svarbią vietą A. Price’o gyvenime nuo pat mažų dienų. Pasak jo, motina, liuteronybės išpažinėja, kas vakarą prieš miegą jam sukalbėdavusi: „Tegu Dievas būna su tavimi ir tegu Jo angelai saugo tave nuo nuodėmių, nelaimių ir pavojų“. Tėvas ir senelis buvo katalikai, o dėdė – žydas, tad vokiečiams okupavus Daniją, jam teko bėgti.
„O kas tuomet aš? Tikriausiai esu agnostikas, linkęs į ateizmą. Tačiau aš, kaip ir du mano vaikai, esu krikštytas, ir visi mes priklausome Liuteronų bažnyčiai, – šypsodamasis sako Adamas. – Kas nors neaišku? Galbūt skamba ir prieštaringai, tačiau pažiūrėkite į Danijos statistiką: apie 75 procentus danų nurodo priskiriantys save Danijos valstybinei bažnyčiai, bet jei paklaustumėte tų žmonių, ar jie tiki Dievą, daugelis kaipmat nuleistų ranką.“
„Tačiau jei klausimą išplėstumėte ir paklaustumėte jų, ar jie tiki, kad tarp žemės ir dangaus egzistuoja kažkas daugiau, negu įmanoma pamatyti, kad esama kažkokios paslapties ir erdvės dvasiškumui ir kad kai kurie iš mūsų turi trečiąją akį – tą, kuri geba pamatyti tuos žmones jungiančius ryšius, kuriems negalioja nei laiko, nei erdvės ribos, nemaža dalis jų vėl pakeltų ranką aukštyn. Tai ir yra tikėjimas, įsitikinimai. Kodėl tuomet daugelis sudvejoja, paklausti, ar jie tiki Dievą? Tiesiog jį būtų galima vadinti kitaip“, – duodamas interviu kalba A. Price’as.
Vaidmenys skirtingi ir labai prieštaringi
A. Price’as be galo džiaugiasi tuo, kad Larsas Mikkelsenas, išgarsėjęs savo vaidmenimis daniškojoje serialo „Nužudymas“ („The Killing“) versijoje, seriale „Šerlokas“, taip pat kultiniu tapusiame „Kortų namelyje“ ir kituose serialuose bei filmuose, sutiko naujojoje dramoje kurti sudėtingą ir nevienareikšmišką Johanneso vaidmenį.
„Jo tikėjimas labai tvirtas, – apie savo vaidmenį pasakoja L. Mikkelsenas. – Jis nėra fanatikas, tačiau linkęs į kraštutinumus. Jis gerai, itin gerai atlieka savo, kaip kunigo, darbą, jis padeda žmonėms spręsti egzistencinius klausimus, atliepia jų mintis ir įsitikinimus, tačiau jam labai prastai sekasi gyventi savą gyvenimą.“
Augusto vaidmenį seriale sukūrė neseniai Danijos nacionalinę scenos menų mokyklą baigęs Mortenas Hee Andersenas. Pačioje pirmojo sezono pradžioje Augustas išvyksta į Artimuosius Rytus dirbti danų kariuomenės kapelionu.
Karo aplinka ne tik palieka įspaudą jo psichikoje, bet ir priverčia suabejoti įsitikinimais. Tai pirmasis Morteno vaidmuo televizijos seriale.
„Mane sugadino, – šypsosi jis, kalbėdamas apie filmavimąsi seriale „Prieš audrą“. – Manau, kad išbandymą įveikiau, tačiau kartu ir labai daug išmokau. Stengiausi kaip įmanydamas – man buvo garbė dirbti su vienais garsiausių Danijos aktorių.“
Vyresniojo Augusto brolio Christiano vaidmenį atliko dar vienas Danijos nacionalinės scenos menų mokyklos absolventas Simonas Searsas, anksčiau nusifilmavęs seriale „Paskui pinigus“ („Follow The Money“) ir ilgametražiame vaidybiniame filme „Balandžio 9-oji“ („April 9th“).
Pasak S. Searso, Christianas yra savo brolio Augusto priešingybė. „Iš pradžių Christianas labai pavydi Augustui tokio gyvenimo, kokį jam pavyko susikurti dar būnant visiškai jaunam, ir gebėjimo taip nuoširdžiai tikėti. Jam atrodo, kad Augustas puikiai suvokia, kokia svarbi jo gyvenime yra šeima ir ko jis apskritai nori iš gyvenimo. Christianas – visiškai kitoks. Jis nežino, nei ko jis nori, nei kuo tiki, nei kas jis yra“, – apie savo įkūnytą personažą pasakoja S. Searsas.
Nemažų pastangų pareikalavusia užduotimi serialo kūrėjams tapo Christiano dvasinis atsivertimas pakeliui į Nepalą ir Augusto įkurdinimas Artimuosiuose Rytuose.
Moterų vaidmenys
Nors pagrindinės serialo siužeto linijos driekiasi palei Johanneso ir jo sūnų gyvenimą, vis dėlto moteriškų vaidmenų įtaka jame taip pat labai svarbi. Viena ryškiausių moterų seriale – Johanneso žmona Elisabeth. Anksti ištekėjusi ir susilaukusi vaikų, Elisabeth ilgą laiką gyveno savo vyro šešėlyje, tačiau ilgainiui ir ji panoro atskleisti savąją tapatybę.
Elisabeth vaidmenį seriale sukūrė danų aktorė Ann Eleonora Jorgensen, išgarsėjusi vaidmenimis jau minėtame seriale „Nužudymas“ ir romantinėje komedijoje „Italų kalba pradedantiesiems“ („Italian For Beginners“).
„Atlikti moters vaidmenį šioje istorijoje – ganėtinai sunku, nes jai skiriama kur kas mažiau eterio laiko, – sakė serialo prodiuserė Camilla Hammerich. – Tačiau Ann Eleonora deda visas pastangas dėl Elisabeth, o tai, manau, serialui labai naudinga.“
Johanneso sūnaus Augusto žmoną Emilie vaidina aktorė Fanny Bernth, o Christiano mylimąją Amirą – Camilla Lau. Anot F. Bernth, vaidinti sau visiškai priešingą asmenybę buvo įdomu.
„Emilie – labai žemiška, tiesmuka mergina, o aš – labiau pasimetusi ir jautri, todėl turėjau gerokai pasistengti, kad atrasčiau tą jėgą, kurią, mano įsitikinimu, ji [Emilie] turėtų turėti, – tikina F. Bernth.
C. Lau taip pat džiaugiasi turėjusi galimybę nusifilmuoti seriale, išsiskiriančiame savitu požiūriu ir gvildenančiame tokią neįprastą temą.
„Mano nuomone, šis serialas yra unikalus tuo, kad jis tiesiog yra kitoks – jame žvelgiama plačiau, ir jis labiau primena kino filmą, – kalba C. Lau. – Į religinę tematiką nebuvo taip įsigilinta jokiame kitame mano matytame seriale.“
Parengta pagal užsienio spaudą.
