Tavo LRT

2018.11.21 13:35

„Lietuva mūsų lūpose“: kodėl Lietuvos karaliai virto kunigaikščiais?

LRT.lt 2018.11.21 13:35

Viduramžių Lietuva iki XV a. pradžios turi būti vadinama karalyste, o valdovai – karaliais, įsitikinęs humanitarinių mokslų daktaras, literatūros istorikas Algimantas Bučys. Pasak mokslininko, „kunigaikštis“ – slaviškas terminas, kurį Lietuvai primetė carinė Rusija ir Sovietų Sąjunga, norėdamos sumenkinti anuometinį mūsų valstybės politinį statusą. Plačiau apie tai – šį sekmadienį, lapkričio 25 d. 12 val. laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ per LRT PLIUS.

Istoriko teigimu, dabar tenka apgailestauti, kad Lietuvos Karalystės statusas laikui bėgant buvo pakeistas. Karaliai virto „kniaziais“, o Jungtinės Karalystės enciklopedijoje – princais. Kodėl šiandien toks svarbus Lietuvos Karalystės statusas? Kodėl žodis „kunigaikštystė“ – netikslus ir neteisingas?

„Todėl, kad karalius – monarchas, nepriklausomos šalies valdovas, kuris nėra niekam pavaldus, virš kurio yra tik Dievas, o princas – nuo aukštesnio valdovo priklausomas asmuo“, – aiškina mokslininkas.

Lietuvos karalystės virtimas arba sąmoningas pavertimas kunigaikštyste ir pastangos atkurti Lietuvos karalystės statusą sovietmečiu išeivijoje vadintos Lietuvos karalių byla.

Knygos „Lietuvos karaliai ir karalystė de facto ir de jure: istorijos šaltinių ir istoriografijos analizė“ autorius Algimantas Bučys pateikia gausybę argumentų, kodėl Lietuvos valdovai turi būti vadinami tik karaliais ir niekaip kitaip. 

„Iš Vilniaus Gediminas siunčia laiškus, visur save tituluodamas karaliumi. Popiežius jam rašo laišką, tituluodamas Gediminą karaliumi“, – teigia autorius.

Algimantas Bučys kviečia mus nusikelti į anuometinę Lietuvą, Vakarų Europą ir pasidomėti, kaip iš tiesų buvo tituluojami Lietuvos valdovai. Romos Popiežius, beje, dar iki Mindaugo krikšto Lietuvos valdovą titulavo karaliumi. Gedimino pirmtaką Vytenį taip pat derėtų vadinti karaliumi. Lietuvos valdovas Algirdas tituluotas karaliumi. Tai atsispindi Kryžiuočių magistro laiškuose. 

Bekaralmetis, kaip jį vadina humanitarinių mokslų daktaras A. Bučys, Lietuvoje prasidėjo po Algirdo mirties, kuomet šalyje užvirė kovos dėl valdžios, įsivyravo chaosas. Tuo tarpu Didžiojo kunigaikščio statusas įsigaliojo 1413-aisiais, Vytautui pasirašius Horodlės uniją.

Algimantas Bučys pabrėžia, kad Lietuvos valdovus vadinti kunigaikščiais yra „slaviška, Rusijos imperijos tradicija“, o katalikiškojoje Vakarų tradicijos titulatūroje tiek Lietuvos, tiek kitų pagoniškų šalių valdovai vadinti karaliais. Tuo tarpu kunigaikščiai buvo pavaldūs karaliui. Literatūros istorikas stebisi, kodėl iki šiol tęsiama sovietinė tradicija, kuomet Lietuvos vadinimas karalyste buvo tabu.

Pasak laidos „Lietuva mūsų lūpose“ kūrėjų, šiandien tenka apgailestauti, kad tokios gajos senos, įprastos, tačiau Lietuvai žalingos istorinės klišės. Ar ne dėl to pastaruoju metu iš Rytų vis dažniau girdisi leitmotyvas, kad Lietuva niekuomet nebuvo nepriklausoma, savarankiška, klestinti šalis. Esą, visuomet nuo ko nors priklausė. Buvo kažkieno iš aukščiau paskirtų „kniazių“ valdoma kunigaikštystė, o vėliau Tarybų Lietuva.

Intriguojantis tyrimas – laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ lapkričio 25 d. 12 val. per LRT PLIUS. Vedėjas Antanas Smetona.