Tavo LRT

2018.11.23 22:10

Projekto „Du balsai – viena širdis“ duetas Aurelija ir Rapolas: ši avantiūra pakeitė mūsų santykius

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2018.11.23 22:10

„Anksčiau buvau ganėtinai kategoriška, tačiau per projektą išmokau geriau išklausyti sūnaus ir supratau – turiu ko iš jo pasimokyti“, – portalui LRT.lt sako šeimų projekto „Du balsai – viena širdis“ dalyvė, muzikos mokytoja Aurelija Meškauskienė, kiekvieną šeštadienį į sceną žengianti su penkiolikmečiu sūnumi Rapolu. Nors duetas nesitikėjo, kad jiems taip seksis, prisipažįsta jau pasvajojantys ir apie pasirodymą finale.

Šį duetą muzika lydi visą gyvenimą. Rapolas dainuoja, groja daugybe instrumentų: gitara, smuiku, trimitu, trombonu ir pianinu. Veikiausiai muzikalumą jis paveldėjo – jo senelis ir abu tėvai muzikantai. Mama Aurelija dirba muzikos mokytoja mokykloje, taip pat vaikus moko chorinio dainavimo, vadovauja moterų chorui, o kai reikia groja ir uošvio vadovaujamame orkestre. Ji puikiai dainuoja ir nuo mažų dienų dainuoti moko sūnų Rapolą.

„Mintis dalyvauti projekte „Du balsai – viena širdis“ kilo man. Norėjosi save išbandyti scenoje, be to, pamaniau, kad ir sūnui tai bus puiki patirtis“, – šypsosi A. Meškauskienė ir džiaugiasi sulaukianti milžiniško palaikymo.

Kaip juokauja Aurelija, vyras – tikrų tikriausias komandos narys, tapęs ir asmeniniu dueto vairuotoju, padedančiu iš Šeduvos atvykti į projekto filmavimus sostinėje. „Labai palaiko ir Rapolo brolis, bičiuliai, bendraklasiai, mano kolegos, auklėtiniai...“ – priduria ji.

E. Genio/LRT nuotr.

Tiesa, tai ne pirmasis televizijos projektas, į kurio sceną Aurelija atveda savo sūnų – net keletą kartų Rapolas dalyvavo konkurse „Dainų dainelė“. „Rapolas augo su šiuo konkursu, dalyvavo jame ir kaip solistas, ir kaip ansamblio narys, – pasakoja A. Meškauskienė. – Nežinau, sūnui pasisekė, ar ne, tačiau esu muzikos mokytoja, tad burdama ansamblį dažnai prašau prisijungti ir dainuoti tuo balsu, kuriuo man tuo metu reikia. Kartais pagalvodavau, kad galėjau jam, kaip solistui, skirti daugiau dėmesio. Tad stengiuosi daug dėmesio skirti šiame projekte.“

Duetas prisipažįsta, kad iki projekto kiek dažniau pasipykdavo, tačiau repeticijos ir filmavimai juodu dar labiau suartino. „Kur tik nepasitaiko ginčų ar apsikeitimo argumentais, tačiau besiruošiant pasirodymams pykčių tikrai nebūna. Visada susitariame ir randame kompromisą“, – pasakoja Rapolas.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Jam antrina ir mama, teigianti, kad anksčiau buvo labiau kategoriška: „Esu mokytoja, tad vadovaudavausi principu – tokia taisyklė, vadinasi, taip reikia. Pasirodo, Rapolas taip pat turi patirties ir žinių, tad dabar deramės ir tariamės.“

Rapolas pasakoja didelės baimės nejaučiantis, o mamai kiek nedrąsiau. Ji sako, kad būdama paaugle ir ji buvo drąsesnė,  dabar – jaudulio ir baimės daugiau. „Galbūt toji drąsa – jaunystės bruožas. Tačiau kai prieš pasirodymą apima jaudulys, susižvalgome, Rapolas pasako „mama laikykis“, pasikeičiame gera energija ir pasidaro lengviau“, – svarsto  A. Meškauskienė.

Pora mėgaujasi kiekvienu pasirodymu ir patikina, kad besiruošdami kiekvienam negaili pastangų ir energijos. Vis dėlto geriau pagalvojusi Aurelija sako, kad jai labai patiko daina „Paryžius“. „O man „Rytą vakarą“ ir „Neliūdėk, liūte“. Pastarasis pasirodymas pareikalavo nemažai pastangų, nes reikėjo išmokti ir choreografiją“, – priduria Rapolas. 

Meškauskų duetas sakosi nesitikėjęs, kad projekte „Du balsai – viena širdis“ jiems taip seksis ir prisipažįsta jau pasvajojantys apie finalą: „Nemanėme, kad praeisime tiek etapų. Mums jau tai yra nemažas pasiekimas ir savotiškas stebuklas. Žinoma, dabar, artėjant finalui, pagalvojame, kad norėtųsi jame pasirodyti... Bus, kaip bus. Kad ir kaip viskas susiklostys, dalyvavimą projekte jau dabar laikome didžiausia gyvenimo patirtimi ir dovana. Net baisu pagalvoti, kad jau kitą ar dar kitą savaitę galbūt nebereikės repetuoti...“ 

Daugiau – vaizdo įraše.