„Pusė metų tylos... nė žodžio, kad išsaugotų balsą nuo operacijos ir... vėliau taptų operos žvaigžde“, – taip apie savo laidos svečią pasakoja lietuvių operos žvaigždė Nomeda Kazlaus, šiomis dienomis esanti komisijos pirmininke Suomijoje, Jan Sibelijaus vardo (JSFest) tarptautiniame dainininkų konkurse Turku mieste.
Tokią tylėjimo kainą karjeros pradžioje turėjo sumokėti garsioji slovėnų kilmės gražaus mecosoprano savininkė Marjan Lipovšek.
„Tarp dainininkų operos pasaulyje tikra draugystė negimsta“, – M. Lipovšek atvirumas verčia iš koto. Ji dar pažymi, kad didžiausia laimė buvo sutikti savo vyrą: „Mes visada turime apie ką pasikalbėti, mes iki dabar nenustojame kalbėtis.“
Išsiugdyta savikontrolė padėjo M. Lipovšek įveikti ilgą kelią iki profesinių aukštumų ir pagrindinių vaidmenų Vienos ir Miuncheno valstybinėse operose, diriguojant garsiausiems tų laikų dirigentams.
O jos kamerinio repertuaro atlikimas švytėjo tikra renesanso ir barokinės muzikos dvasia.
Įdėmus M. Lipovšek žvilgsnis negali nepastebėti dabarties pokyčių operos padangėje – nuo žibėjusių operos solistų bei dirigentų dvidešimtajame amžiuje iki dabarties, kur dominuoja režisieriai ir dizaineriai, saviraiškai skiriantys daugiau dėmesio, nei operos dainininkams.
Keičiasi laikai ir patirtys – M. Lipovšek jaunystė prabėgo Liublijanoje, tuometinės Jugoslavijos teritorijoje, kur jos tėvas. garsus muzikas ir kompozitorius, ragavo kalėjimo duonos, profesijos draudimus, kol tapo Liublijanos konservatorijos direktoriumi.
Muzikinė aplinka šeimoje bei mums irgi pažįstami suvaržymai paskatino M. Lipovšek emigruoti į Austriją, kur muzikinės studijos ir nutiesė kelią į operos pasaulį. „Klasikine muzika galima nuraminti sielą ir jausmus‘‘, – sako ji.
Sekmadienį pokalbių laidų cikle apie pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybes „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ 21.30 val. per LRT PLUS
