Kasmet – po šūsnį popierinių laiškų. Tokią situaciją nupasakojo vilnietis Martynas. Dar studijuodamas universitete jis turėjo imti valstybės remiamą studijų paskolą, kurią gavo per banką „Swedbank“. Nuo pat tada, kai gavo paskolą, vaikinas kasmet į pašto dėžutę gauna mažiausiai 10 popierinių laiškų.
„Juose nurodoma, kad nustatyta mano palūkanų norma. Supraskite teisingai, aš džiaugiuosi, kad mane informuoja, tačiau klausimas, kam reikia siųsti šitiek popierinių laiškų? Juk yra elektroninis paštas, galų gale, naudojuosi elektronine bankininkyste, į kurią galima siųsti pranešimus. Panašu į pinigų švaistymą spausdinimo ir siuntimo išlaidoms“, – svarstė prieš porą metų studijas baigęs vaikinas.
Siųsti įpareigoja sutartis su ministerija
„Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos srities vadovas Gytis Vercinskas, portalo LRT.lt paklaustas, kodėl buvusiems ir esamiems studentams, gavusiems valstybės remiamą paskolą, vis dar siunčiami popieriniai laiškai, atsakė, jog siųsti popierinius laiškus juos įpareigoja sutartis su Finansų ministerija dėl valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygų ir valstybės garantijos.
„Joje bankas įsipareigojo siųsti įmokų mokėjimo grafiką paskolos gavėjui paštu po valstybės remiamos paskolos sutarties pasirašymo ir kaskart jam pasikeitus. T. y, išmokėjus valstybės remiamą paskolą ar jos dalį, anksčiau laiko grąžinus valstybės remiamos paskolos dalį, pasikeitus palūkanų normai.
Atsisakyti tokių laiškų siuntimo bankas, deja, šiuo metu negali. Svarstome galimybes inicijuoti atitinkamus pakeitimus, prieš tai juos suderinus su Finansų ministerija, kad, sutikus klientui, užtektų tokius grafikus siųsti elektroniniais kanalais.“
