Tavo LRT

2018.10.31 20:07

R. Bružas: kelionė per Europą – nelengvas pasivažinėjimas

„Kol mes važiuojame per Bulgariją, mūsų pasai keliauja į Graikiją. Taip nutiko todėl, kad teko iš naujo prašyti Irano vizų ir savo dokumentus turėjome palikti Lenkijoje“, – LRT.lt portalui pasakoja žurnalistas Rimas Bružas, kuris su bičiuliu Aurimu Mockumi leidosi į kelionę „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, skirtą legendinei Antano Poškos kelionei paminėti. Šiuo metu keliautojai – Bulgarijoje, kur ieško vietų, kuriose kadaise gyveno ir dirbo daktaras Jonas Basanavičius.

– Nuo Baltijos iki Bengalijos – maždaug 15 tūkst. kilometrų. Kelyje esate jau maždaug dvi savaites, važiavote per Karaliaučiaus sritį, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Austriją, Vengriją, Bulgariją... Išvykdami sakėte, kad Europoje laukia ganėtinai lengvas pasivažinėjimas, ar tikrai pirmoji atkarpa...

– Paaiškėjo, kad tai ne toks ir lengvas pasivažinėjimas – rudens orai kartais tampa nemenku išbandymu. Vokietijoje, ties Berlynu, buvo kol kas sudėtingiausias ekspedicijos etapas – kelyje lydėjo stiprus vėjas ir smarkus lietus. Dėl prasto oro palapinėse dar nenakvojome, o ir aplinkybės tam nebuvo tinkamos – paprastai kelyje praleisdavome visą dieną, tad numatytas sustojimo vietas pasiekdavome tik vėlų vakarą, jau sutemus. Todėl kol kas mėgaujamės civilizacijos privalumais. Nors oras prastas, kol kas kelionė vyksta ganėtinai sklandžiai.

– Šiokio tokio dėmesio pareikalavo ir motociklas, buvo smulkių gedimų?

– Didelių gedimų nebuvo. Prahoje sutvarkėme elektros instaliaciją, Budapešte buvo pakeistos stabdžių kaladėlės. Kol buvo prijungta standžioji jungtis, dilo padangos, tačiau pakoregavome priekabos traukes ir dabar – viskas gerai.

– Ekspedicijos „Facebook“ paskyroje „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ pasakojote, kad tenka iš naujo rūpintis Irano vizomis, kas nutiko?

– Norint gauti Irano vizą, reikia gauti kvietimą. Kvietimus turėjome ir savo dokumentus buvome išsiuntę į Irano ambasadą Varšuvoje, o važiuodami per Lenkiją planavome juos atsiimti. Atvykus į ambasadą paaiškėjo, kad kvietimų galiojimo laikas pasibaigė, tad vizos nebuvo išduotos. Prašėme savo padėjėjo Irane, kad skubos tvarka kvietimus išsiųstų dar kartą. Teko palikti pasus Irano ambasadoje Varšuvoje.

Pagelbėti sutiko Lietuvos ambasada, kuri buvo įgaliota atsiimti pasus su įklijuotomis vizomis ir persiųsti juos į mūsų šalies ambasadą Graikijoje. Mums pranešė, kad vizos jau yra, ir neabejoju, kad Graikijoje galėsime atsiimti savo dokumentus bei kelionę tęsime kaip suplanavę.  

– Susitikote su lietuviais,  gyvenančiais Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje. Ar jie noriai atvyksta į susitikimus, parašo savo linkėjimą ant istorinės Lietuvos vėliavos, kurią vežatės?

 – Iš tiesų lietuvių bendruomenės skirtingose šalyse labai skiriasi, ir kalbant apie amžių, ir apie darbus, kuriuos ten dirba, ir apie tikslus, kurių vedini išvyko iš Lietuvos. Vieni atėję pasakoja, nuolat sekantys lietuvišką žiniasklaidą, žiūrintys lietuvišką televiziją, kiti prisipažįsta nelabai besidomintys šalies aktualijomis.

Visiems, atėjusiems susitikti, įdomu daugiau sužinoti apie mūsų kelionę „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ ir smagu tiesiog pabendrauti su kitais lietuviais. Nebūtinai tie mūsų susitikimai su bendruomenių atstovais labai gausūs – kartais ateina penki, kartais dešimt žmonių, tačiau visi pabuvimai labai šilti ir jaukūs, visi noriai rašo linkėjimus Lietuvai. Veikiausiai didžiausias toks susitikimas vyks Graikijoje, kur lapkričio 8 d. bus lietuvių šventė.

Šiuo metu esate Bulgarijoje, kuriai aštuonių laidų cikle „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ bus skiriama bene daugiausia dėmesio. Čia planuojate pabūti kiek ilgiau?

– Bulgarija – aštuntoji ekspedicijos aplankyta valstybė ir priešpaskutinė Europos valstybė, kurioje driekiasi mūsų maršrutas. Čia planuojame pasilikti iki savaitės pabaigos. Bandome sekti vadinamuoju Basanavičiaus keliu – aplankyti vietas, kuriose dirbo ir gyveno daktaras Jonas Basanavičius.

Nors sostinėje Sofijoje planavome pabūti vos pusdienį, viešnagė čia užsitęsė. Kadangi vežamės visas aštuonias Antano Poškos knygas „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, dar kartą perskaitę skyrių apie Sofiją, nusprendėme, kad verta čia pabūti dar dieną. Ta proga apsilankėme Vitošos kalnų masyve, kurį plačiai aprašo ir J. Basanavičius.

Įdomu tai, kad Sofijoje tądien buvo apie 23 laipsnius šilumos, tačiau vingiuotais serpantinais motociklu užvažiavus į 1,3 km aukštį temperatūra siekė 12 laipsnių.

Beje, Vitošos masyve buvome pametę droną, kuris sklandydamas virš kalnų dėl keistų aplinkybių nukrito. Mums su Aurimu teko nemažai paieškoti ir palaipioti kalnų šlaitais, kol įrangą suradome. Kitą dieną Aurimas turėjo galimybę paskraidyti lietuvių pilotuojamais parasparniais, o aš tuo metu vaikštinėjau po Sofijos senamiestį ir ieškojau A. Poškos aprašytų vietų.

A. Mockus, Socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ nuotr.

– Kas toliau?

– Kaip jau minėjau, seksime J. Basanavičiaus keliu: užsuksime į Lomą, vėliau Eleną ir paskutiniąją mūsų stotelę Bulgarijoje – Varną. Pakeliui aplankysime Slaviany kaimą, kuriame gyvena daug lietuvių.

Tikimės, kad savaitgalį kirsime Bulgarijos ir Graikijos sieną, važiuosime per Salonikus ir suksime link Atėnų. Šioje atkarpoje labai skubėti neketiname, kaip ir sakiau, lapkričio 8-ąją norime dalyvauti lietuvių šventėje, tad laiko turime į valias. Be to, pakeliui, manau, bus gražių vaizdų, galėsime pasidžiaugti geresniais orais.

Aurimas Mockus ir Rimas Bružas leidosi į kelionę motociklu „Nuo Baltijos iki Bengalijos“. Ši ekspedicija skirta legendinės Antano Poškos kelionės motociklu į Indiją 90 metų jubiliejui paminėti. Daugiau naujienų apie ekspediciją – LRT.lt portale ir LRT paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.