Tavo LRT

2018.10.21 17:00

R. Miliūtė: jei reikėtų, dėl savo šaltinių sėsčiau ir į kalėjimą

LRT TELEVIZIJOS laida „Gimę tą pačią dieną“, LRT.lt2018.10.21 17:00

„Žurnalistai saugo savo šaltinius. Aš, matyt, sėsčiau į kalėjimą, jei reikėtų tokiu būdu jį apginti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ sako Rita Miliūtė. Žurnalistės teigimu, pykdo žmonės, kurie neturi principų ir už juos nekovoja, o tada skundžiasi, kad valstybėje niekas nesikeičia.

Žurnalistė R. Miliūtė gimė Kretingoje – kaip pati pasakoja, tuo metu šis miestas atrodė be galo didelis. „Atsimenu kur kas didesnę Kretingą, nei dabar yra. Turbūt kiekvienam mažam vaikui miestas atrodo didelis, kaip ir tėvų namas atrodo didesnis.“

E. Genio/LRT nuotr.

Vaikystėje R. Miliūtė turėjo daug privilegijų – galėjo žiūrėti pačius įvairiausius filmus, o tėtis anksti išmokė vairuoti automobilį.

„Mamos veiklą supratau sunkiau, nes ji dirbo vadinamoje sanitarijos epidemiologijos stotyje, vėliau – higienos centre. Ji visą laiką sėdėdavo prie mikroskopo ir atlikdavo tyrimus. Su tėčiu buvo dar paprasčiau, nes jis dirbo kino teatro vairuotoju. Drauge vežiodavome filmus po visą Kretingos rajoną. Galėjau eiti į kiną ir žiūrėti visus filmus. Be to, keliaudama su tėčiu, vasarą vairuodavau didžiulį sunkvežimį – išmokau neblogai vairuoti“, – tikina ji.

Taip pat stipriai kaip kad mėgo vairuoti, R. Miliūtė savo gyvenimo neįsivaizdavo be žaislų: „Turbūt visą gyvenimą domėjausi gyvūnais, tad mano žaislai buvo meškiai, šunys, katės – visi jie turėjo vardus. Vaikystėje gyvūnėlius maitindavau iš buteliuko, guldydavau į vežimėlį, visaip sūpuodavau, vežiodavau.“  

Išmoko padirbti tėvų parašus

Anot R. Miliūtės, brolis išmokė ne tik skaityti, bet ir mokyklos laikais padirbti tėvų parašus.

E. Genio/LRT nuotr.

„Dabar atrodo, kad aš nieko nesimokiau – tik perskaitydavau tai, ką reikia. Man visada labai patiko skaityti, nes brolis mane išmokė skaityti labai anksti – penkerių. Pamenu, mokykloje greitai padarydavau pamokoje užduotus darbus, o tada pasidėdavau knygą ir slapčia skaitydavau“, – prisimena žurnalistė.

Antros klasės pažymių knygelėje būta visokių įrašų: pabėgo iš pamokų, vėlavo, nepranešė tėvams apie susirinkimą. „Kai turi vyresnį brolį, jis tau pralaužia kelius ir, matyt, tėvai jau buvo supratę, kad dukra kitokia nebus. Brolis mane išmokė padirbti parašą, tad viskas buvo gerai“, – sako R. Miliūtė.

Paauglystėje tapo panke

Nors šeimoje visada vyravo taika, atėjęs paauglystės metas sudrumstė vandenis – R. Miliūtė nusprendė būti panke.

„Mes niekada labai nesibardavome, aš tiesiog užsidarydavau savo kambaryje, bet visąlaik turėjau pasiaiškinimą, kad reikia skaityti, tėvai tai toleravo. Labiausiai konfliktuodavome dėl aprangos, nes Kretingoje, kaip ir Vilniuje, beje, buvo pankai, montanos. Aš buvau pankė. Vaikščiojau su šešiais dydžiais per dideliu tėvo švarku.

Mano ausys tada buvo nepradurtos, bet sugebėdavome iš sąvaržėlės pasidaryti lankelį, prisiriši plunksną ir taip nešioti. Būdavo, kad iš namų išeini apsirengęs vienaip, o pas draugę drabužius pasikeiti“, – išduoda R. Miliūtė.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Pasak jos, šeima nebuvo sužavėta, kai dukra nusprendė sukti žurnalistiniu keliu: „Nieks nebuvo laimingas, kai pasakiau, kad noriu stoti į žurnalistiką, nes sovietmečiu šios specialybės nebuvo. Nežinau, kas man galvoje susisuko. Tiesiog buvau prisiskaičius knygų, labiausiai Hemingvėjaus, ir norėjau būti kaip jis – ne rašytoja, o žurnalistė.“

R. Miliūtė mažų mažiausiai norėjo kraustytis į Vilnių. Jai šis miestas – atstumiantis: „Aš labai ilgai nemėgau Vilniaus, nes mano brolis, kai jau išvažiavo iš Kretingos ir vėliau baigė institutą, išsikraustė į Kauną. Kiekvieną vasarą būdavau pas jį, man labai patiko Kaunas.“

Konfliktas su K. Prunskiene

Žurnalistei teko derinti mokslus ir studijas. Tiesa, pasisemtas žinias išnaudojo kuriant laisvą ir nepriklausomą Lietuvos žaliųjų judėjimo mėnesinį laikraštį „Žalioji Lietuva“. Taip pat žurnalistę pakvietė į Sąjūdžio informacijos agentūrą, vėliau – į dienraštį „Respublika“.

„Perėjimas į televiziją buvo visiškai nepriklausantis nuo mūsų valios. Mane pakvietė vesti žinių – žadėjo išmokyti. Dabar, dirbdamas televizijoje, gali pats nusifilmuoti ir susimontuoti, o anksčiau – sukuri reportažą, dirbdamas Vilniuje, tačiau medžiagą turi perduoti į Kauną“, – pasakoja žurnalistė.

Seimo narė ir kandidatė į prezidentus Kazimiera Prunskienė, sudalyvavusi R. Miliūtės vedamoje laidoje „Po rinkimų – 2004“ nusprendžia žurnalistę apskųsti dėl neetiško elgesio. Politikės rinkimų štabo pateiktame skunde apie R. Miliūtę atsiliepiama: „Pažeisdama bet kokias žurnalistinės etikos normas ir principus, atvirai žemino kandidatės į Prezidentus K. Prunskienės garbę ir orumą.“

LRT nuotr.

„Buvo rinkimų naktis. Iš tiesų, aš netgi nepavadinčiau to konfliktu. Tiesiog K. Prunskienė neatsakė į mano klausimą „ar jos šeima turi įmonę, kuri neblogai uždirba iš Ignalinos atominės elektrinės“. Aš klausiau jos kelis kartus, bet negavau atsakymo – įtampa augo. Visąlaik sakau ir sakysiu, kai politikas gauna klausimą, jis turi atsakyti, nes tai – darbas. Jei situacija kaista, tai – politiko kaltė, nes žurnalistui reikia gauti informaciją“, – aiškina R. Miliūtė.

Dėl savo šiltinių ir į kalėjimą

Šiandien ji neretai vertinama kaip žurnalistė, galinti formuoti nuomones: „Man labiausiai nepatinka neprincipingi žmonės. Tokie, kurie arba neturi principų, arba bijo už juos kovoti. Mane tai piktina, liūdina, nes jei neturi, kas tave motyvuoja ir veda į priekį, tu niekada to neperduosi savo vaikams, nepadarysi daug gerų dalykų savo valstybei.“

Pasak R. Miliūtės, ją pykdo, kai žmonės kalba, kad dalykai nesikeičia, bet patys nieko nedaro.

„Mane piktina, kad dažnai kalbame, jog niekas nesikeičia, bet kai reikia pačiam ką nors padaryti, tai sakome „neminėkite mano pavardės“. Žurnalistai tą žino labai gerai. Taip, žurnalistai saugo savo šaltinius. Aš, matyt, sėsčiau į kalėjimą, jei reikėtų tokiu būdu apginti šaltinį.

Tačiau tai nepadeda ne tik žurnalistams, bet ir patiems žmonėms. Vieno bijojimas gąsdina kito bijojimą, didina kito bijojimą, gąsdina žmones. Vėliau kaltiname ką tik nori, bet ne save“, – sako žurnalistė.

Parengė Viktorija Juškauskaitė.

Daugiau – įraše.

Populiariausi