Europos transliuotojų sąjunga (EBU) trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl galimo LRT valdysenos modelio ir jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų keitimo. EBU manymu, laikinoji tyrimo komisija turėtų palaukti Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šios komisijos sudarymo teisėtumo ar bent jau nesiimti jokių priemonių remdamasi vien tik tyrimo komisijos išvadomis.
EBU taip pat atsiuntė laišką LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei. Jame vadovas Noelas Curranas pakartotinai pabrėžia poziciją, išdėstytą Lietuvos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui dar kovo 18 dieną: EBU remia nuostatą dėl visuomeninių transliuotojų veiklos atskaitingumo ir skaidrumo svarbos ir pripažįsta parlamento teisę gauti atitinkamą informaciją apie LRT finansinę, valdymo ir ekonominę veiklą, tačiau šių sričių vertinimas turi būti patikėtas kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip LRT taryba, vidaus ir išorės audito įstaigos ar Valstybės kontrolė.
EBU generalinis direktorius atkreipia dėmesį, kad diskusijos dėl LRT valdysenos Seime vyksta Konstituciniam Teismui dar nepriėmus sprendimo dėl Laikinosios tyrimo komisijos LRT valdymui, finansinei ir ūkinei veiklai tirti sudarymo teisėtumo. Kol šio sprendimo nėra, diskusijos turėtų vykti kuo plačiau įtraukiant visuomenę ir pačią LRT. „Siekiant išvengti bet kokio kišimosi į Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinį ir su turiniu siejamą nepriklausomumą, dėl visų su LRT valdymo struktūra ir valdymo organais susijusių pakeitimų turėtų būti rengiamos plačios viešos diskusijos, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant LRT valdymo ir priežiūros institucijas, turinčias daugiausiai patirties ir išsamių žinių apie visuomeninių transliuotojų valdyseną“, – rašoma laiške.
Europos transliuotojams nerimą kelia galimų LRT tarybos narių skyrimo tvarkos ir LRT valdymo struktūros pakeitimai. „Europos šalių patirtis rodo, kad dažna prižiūrinčiųjų institucijų sudėties kaita ir jų narių kadencijų siejimas su skiriančiųjų institucijų kadencijomis gali sudaryti prielaidas padidėti politikų kišimuisi“, – pabrėžia N. Curranas.
Pasak EBU vadovo, labai svarbu, kad į viešą svarstymą dėl LRT valdysenos pertvarkos įsitrauktų LRT, kuri turėdama didelę visuomeninio transliuotojo patirtį galėtų padėti išvengti per didelio skaičiaus prižiūrinčiųjų institucijų, kurių kompetencijos atliekant priežiūros ar audito funkcijas iš dalies sutampa; tai potencialiai galėtų sukelti konfliktų, vestų prie vėlavimo ir nereikalingos biurokratijos. Gerosios Europos šalių praktikos rodo, kad turi būti viena priežiūros institucija, atsakinga už su turiniu susijusį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir prižiūrinti, kad visuomeninis transliuotojas vykdytų jam priskirtas funkcijas, laikytųsi specifinių reikalavimų ir kuriai būtų atskaitinga administracija.
Prasidėjus plačiai visuomenės diskusijai apie LRT valdyseną, EBU galėtų suteikti informacijos apie geriausias praktikas ir pateikti oficialius komentarus dėl bet kokių teikiamų siūlymų: „Kaip 120 žiniasklaidos organizacijų iš 56 skirtingų šalių vienijanti profesionalų organizacija, EBU gali pateikti gerųjų pavyzdžių dėl visos sistemos valdymo, įtraukiant nepriklausomumo užtikrinimo saugiklius ir savikontrolės mechanizmus.“
Visą laiško tekstą galima rasti čia.
E. Genio/LRT nuotr.
Ragina komisiją palaukti KT sprendimo
Trečiadienį EBU savo svetainėje išplatino šį pranešimą:
„Europos transliuotojų sąjunga (EBU) susirūpinusi dėl siūlymų keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymą ir valdymo bei priežiūros institucijų narių skyrimo tvarką.
Siūlymus pateikė ad hoc parlamentinė komisija, sudaryta LRT veiklai tirti.
Klausimas dėl šios parlamentinės komisijos sudarymo teisėtumo buvo pateiktas Konstituciniam Teismui ir tebėra svarstomas. EBU mano, kad būtų geriausia sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo ar bent jau nepriimti ilgalaikių priemonių, kurios būtų paremtos vien tik parlamentinės tyrimo komisijos išvadomis.
EBU itin kelia nerimą siūlymai keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, kuri lemtų dažnesnę narių kaitą ir sudarytų nuolatinio atsinaujinimo įspūdį; taip pat naujai steigiamos valdybos narių skyrimo tvarką, kuri, atrodo, neturi reikiamų saugiklių, apsaugančių nuo galimos politikų įtakos; įvesti precedento neturinčią trijų pakopų kontrolės sistemą, turinčią užtikrinti, kad būtų vykdomas LRT įstatymas ir įgyvendinamos visuomeninio transliuotojo funkcijos, suteikiant iš dalies sutampančias galias valdybai, tarybai ir komisijai (LRTK).
Labai svarbu, kad institucija, kuriai patikėta LRT priežiūra, būtų iš tikrųjų nepriklausoma nuo politinių jėgų ir prisiimtų atsakomybę už visuomeninio transliuotojo su turiniu siejamą nepriklausomumą, kaip tai numato Europos standartai.
Atsižvelgdama į tai, kad visuomeninio transliuotojo valdymo sistema labai svarbi užtikrinant jo nepriklausomumą ir demokratiją, EBU primygtinai ragina Parlamentą nepriimti skubotų sprendimų prieš tai kaip reikiant neišdiskutavus to su visuomene ir neatlikus išsamaus tokių pakeitimų poveikio tyrimo.
Taip pat labai svarbu siekti plataus politinio konsensuso dėl bet kokių valdymo sistemos pakeitimų, kad būtų užkirstas kelias ydingai praktikai, kai pati sistema save užprogramuoja po kiekvienų (parlamentinių) rinkimų ją dar kartą keisti, tai tik sukelia visuomeninio transliuotojo valdymo ir veiklos nestabilumą.“
Originalus EBU tekstas čia.
