Tavo LRT

2018.09.28 15:09

S. Pilinkus: „jauniausiam“ saldainių popierėliui mano kolekcijoje – 120 metų

Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2018.09.28 15:09

Kiekvienas daiktas – sagos, suplyšę batai, vinys, tapetų fragmentai, porcelianiniai elektros izoliatoriai – turi savo istoriją, portalui LRT.lt sako LRT PLIUS laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas Saulius Pilinkus. „Tokiems maniakams, kaip aš, reikia atsikratyti tos sukauptos naštos, o kai apie tai kalbi – iš karto palengvėja“, – juokiasi jis.

LRT PLIUS sezone startuosianti laida „Daiktų istorijos“ – ras savo žiūrovą dėl paprastos priežasties, tikina menotyrininkas S. Pilinkus.

„Manau, kad laida turėtų būti įdomi dėl paprastos priežasties – visi daiktai turi savo istorijas, o kiekvienoje šeimoje jų gausu. Mūsų laida konstruojama panašiu principu. Atsispyrus nuo vieno daikto, galima papasakoti kelis šimtus istorijų“, – aiškina laidos vedėjas.

E. Genio/LRT nuotr.

Prodiuserė E. Mildažytė sako, kad svarbios ne tik istorijos, bet ir S. Pilinkaus indėlis: „Saulius yra puikus kalbėtojas, todėl konstruojame laidą taip, kad būtų daug jo asmeninio indėlio. Skatiname dalintis patirtimis, o tada pratęsiame bendrą istoriją. Pavyzdžiui, Rapolo bažnyčioje įšventintas medalikėlis mus nuveda į sukilėlių palaidojimo vietą, kurioje rasti ir Konstantino Kalinausko palaikai. Pasirodo, kad dauguma sukilėlių dėvėjo būtent tokius medalikėlius, nes tarp jų buvo ir Rapolo bažnyčioje tarnavęs kunigas.“

S. Pilinkus savo kolekcijoje turi krūvas daiktų – kai kurie jų menotyrininką susirado patys.

„Ne viską galime pasakoti, bet yra atvejų, kai daiktas atsiranda nei iš šio, nei iš to ir turi meninę vertę. Paksui po kelių dienų išaiškėja, kad tai artifaktas, kuris priklausė kokiai nors svarbiai šeimai, gyvenusiai Sūduvoje, o buvo rastas visai kitoje vietoje. Tokių istorijų iš tikrųjų yra.

Mūsų laidoje nebus istorijų apie daiktus, nors pavadinimas kitoks. Esu dėkingas prodiuseriai, nes pasakoti istorijas mėgau nuo mažų dienų. Tiesą sakant, iš didybės manijos pasakysiu, kad tos istorijos įdomios ne tik man“, – juokiasi laidos vedėjas.

Menotyrininkas S. Pilinkus sako nesantis kolekcininkas – sau priskiria kitą „titulą“: „Aš ne kolekcininkas, o rinkėjas (juokiasi). Kolekcininkai – rimti žmonės. Sakau kukliai – dabar esu aukštesnė klasės rinkėjas, nes jau keletą metų man svarbu ne tiek rinkti, o kiek surasti ir atiduoti. Būti ne šiukšlių rūšiuotoju, bet distributoriumi.“

E. Genio/LRT nuotr.

Kolekcijoje – ne tik monetos

Tarp rinkėjo turtų – sagos, popieriukai, sunešioti batai. Visa, kas iš pradžių gali kelti juoką, tačiau, anot S. Pilinkaus, išklausius pasakojimą supranti, kad šie daiktai vertingi.

„Jei kalbėtume apie rinkinius, kurie pamažu mažėja, turiu kelias dešimtis. Vieni didesni, kiti mažesni: sagos, dėkliukai cigarečių pakeliams, saldainių popieriukai, jų dėžutės, plunksnos, porcelianiniai elektros izoliatoriai, vinys, seni suplyšę batai, tapetų fragmentai, monetos, degtukų dėžutės, cigarečių pakeliai.

Galima kikenti tol, kol tai pamatai. Sužinoję, kad „jauniausias“ saldainių popierėlis yra 120 metų senumo, o perlamutrinė saga – žinomo mūsų istorijoje personažo, žmonės nustemba. Bet kur gali būti įvairiausių dalykų, nebūtinai iš antikinių herbarų. Kiekvienas daiktas gali papasakoti istoriją. Šios laidos atsiradimas – didžiulė laimė, tikiuosi, kad ji patiks žiūrovams. Tokiems maniakams, kaip aš, reikia atsikratyti tos sukauptos naštos, o kai apie tai kalbi – iš karto palengvėja“, – kalba jis.

E. Genio/LRT nuotr.

Nors E. Mildažytė ne kolekcininkė, kai kuriuos daiktus taip pat saugo. Anot S. Pilinkaus, kiekvienas daiktų rinkėjas nori parodyti savo lobį pasauliui.

„Edita turi kalėdinių žaisliukų kolekciją – atsirado institucijos, kurios to nori. Kiekvienas kolekcininkas, ne rinkėjas, turi slaptą svajonę, kad jo rinkiniai nebūti išdraskyti ir atsidurtų kur nors, prieinami visiems. Smagu palikti pėdsaką istorijoje“, – išduoda S. Pilinkus.

Laidų vedėja E. Mildažytė kalėdinius žaisliukus žada parvežti gimtinėn: „Mano turima kolekcija turėtų keliauti į Marijampolę, prezidento Kazio Griniaus namą-muziejų. Tie rinkiniai nėra gausūs, bet jie gali sudominti vaikus. Turiu straipsnių,  katalogų, kuriuos atiduosiu, nes juos galima eksponuoti.“

Skiria šiukšles nuo vertingų daiktų

S. Pilinkus per tiek metų išugdė akį – geba atskirti vertus daiktus nuo įprastų. Tiesa, savo sukauptą turtą pamažu dovanoja.

„Aš esu degradavęs, bet šiek tiek menotyrininkas, nes turiu išugdytą gebėjimą atskirti, kas yra kas. Buvau restauratorius, auksuotojas ir turiu, ką parodyti savo artimiesiems. Turiu prisipažinti, kad skiriu daiktus iš karto – kas yra šiukšlė, o kas svarbu. Žinoma, smagiausia, kuriant laidą, kad pavyksta kai ką rasti tose savo sankaupose ir tai sukels džiaugsmą.

Jei laidos filmavimo metu lankomės muziejinėse institucijose, norėdami gauti tam tikros informacijos, ateiname su dovanomis ir visi nudžiunga. Net rimtos muziejinės institucijos kartais nežino, ką turi. Mūsų laida tą padeda surasti“, – džiaugiasi jis.

E. Genio/LRT nuotr.

Dabar lietuviai turi nemažai daiktų, tačiau per daug paveldo neišsaugojo: „Mes gyvename daiktų epochoje. Iki nepriklausomybės atgavimo tauta nebuvo tokia turtinga daiktais. Daug mūsų istorijai ar etnokultūrai svarbių daiktų sunaikinome. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte nebuvo kaupiami daiktai. Tačiau turtingoje Suvalkijoje jie buvo kaupiami. Mums svarbūs tie artefaktai, kurie teikia džiaugsmą: nuotraukos, kryželiai, taip pat iš pagonybės atkeliavę stebuklingi daiktai.“

Prodiuserė E. Mildažytė turi sukaupusią daugiau kaip 30 metų televizijos patirtį. S. Pilinkus pasakoja, kad patarimų iš jos jau sulaukė.

„Aš ir pats turiu šiek tiek patirties, tačiau ji tikra profesionalė. Edita palengvina kai kuriuos procesus. Kita vertus, įtampą tikrai jaučiu. Buvau įsitikinęs, kad vyrai ir moterys yra lygūs, bet su ja bendraudamas suprantu, kad moterys geresnės.

„Šitoje laidoje esu patarnaujantis personalas ir kuriu siužetus. Man labai įdomu juos daryti. Mums padeda archeologas Algis Kuzmickas, toks pats knyslys ir kaupikas. Jis turi įvairiausių aistrų, kitaip traktuoja daiktus, jam svarbūs tik tam tikri prekiniai ženklai, bet mes labai gerai susikalbame“, – sako E. Mildažytė.

Daugiau – įraše.