Tavo LRT

2018.09.29 15:55

LRT KLASIKOS kūrėjai: mes vis dar esame vėliavnešiai

Viktorija Juškauskaitė, LRT.lt2018.09.29 15:55

Nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir politinės situacijos, jose žmonių, kuriems reikia kultūros produktų, yra iki 10 proc., portalui LRT.lt sako LRT KLASIKOS laidų vedėja Jūratė Katinaitė. Vis dėlto, pasak jos, bėgant laikui minėtas procentas kinta – žmonės vis mažiau dėmesio skiria kultūrai. „Tad mes ir LRT KLASIKA vis dar esame vėliavnešiai“, – šypsosi muzikologė J. Katinaitė. Kviečiame stebėti LRT KLASIKOS transliacijas tiesiogiai.

Rugsėjo 29 dieną LRT KLASIKA švenčia 15-ąjį gimtadienį. LRT RADIJO Kultūros laidų redakcijos vyr. redaktorė Jolanta Kryževičienė sako, kad per šiuos metus pokyčių įvyko daug, tad viską įvardinti sunku.

„Atsirado daug naujų laidų ir vedėjų. Daugiausia pokyčių įvyko pačiame tinklelyje. Jei palygintume 2003-iųjų ir dabartinę LRT KLASIKOS programą, pamatytume, kad labiausiai keitėsi laidos ir vedėjai“, – tikina ji.

V. Radžiūno/LRT nuotr.

Muzikos laidų redakcijos vyr. redaktorė Birutė Paškevičienė pabrėžia, kad LRT KLASIKA stengiasi patraukti kuo daugiau klausytojų.

„Programą sudarome taip, kad savo vietą rastų ir vyresnis, ir jaunesnis klausytojas. Pastaruoju metu įvedame suprantamesnių laidų tokiam žmogui, kuris nebūtinai turi muzikinių žinių. Mūsų noras – kuo didesnė auditorija“, – aiškina B. Paškevičienė.

Šiai minčiai pritaria ir J. Kryževičienė. Naujas LRT KLASIKOS iššūkis – surasti tuos, kurie dar neatrado šio radijo.

„Mes nepasiekiame visų tikslinių klausytojų. Kartais sakoma, kad klasikos programa skirta specifiniam klausytojui – tai netiesa. Jos klausosi žmonės, kuriems įdomus tam tikras žvilgsnis į pasaulį, kuriems patinka džiazas, klasika, tarptautinės transliacijos.

Turime įvairių laidų, kurios stengiasi aprėpti platųjį klausytojų ratą. Tačiau jis yra kitoks nei populiariųjų programų žiūrovas, kuriam aktuali trumpa informacija. Mes turime daugiau ilgesnių pokalbių, taip pat kasdieninį kultūros žurnalą. Svarbu, kad mus surastų tie žmonės, kuriems įdomu“, – vardija ji.

B. Paškevičienė neslepia, kad klausytojų mažėja, tačiau tai visiškai natūralus procesas: „Žmonės išsiskirsto – kai kurie emigruoja. Kiti muzikos klauso internete ir nesėdi prie imtuvo. Klausytojas taip pat keičiasi.“

S. Paškevičiaus nuotr.

LRT KLASIKOS laidų vedėja J. Katinaitė prisimena prieš tris dešimtis pateiktą UNESCO statistiką: „Nepriklausomai nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir politinės situacijos, jose žmonių, kuriems reikia kultūros produktų, yra apie 10 proc. Nesvarbu, ar tai Prancūzija, ar Baltarusija. Paprastai išvystytos demokratijos šalyse nacionaliniai transliuotojai turi didžiules kultūros programos pajėgas. Deja, minėtas auditorijos procentas mažėja – jei dabar būtų pateikta statistika, 10 proc. tikrai nebepasiektume. Žmonės vis mažiau dėmesio skiria kultūrai, tikriausiai dėl to kaltas ir beprotiškas gyvenimo tempas, ne tik popkultūra. Mes vis dar esame vėliavnešiai.“

Lietuviai mėgsta operinę muziką

Muzikos laidų redakcijos vyr. redaktorė B. Paškevičienė pirmiausia išskiria seniausias radijo laidas, kurios klausytojų mėgstamos iki šių dienų.

„Šeštadieniais transliuojame „Operos vakarą“. Lietuvoje labai daug operinės muzikos gerbėjų, tad turime ir daugiau šio žanro laidų. Pastebime, kad teatrai visada pilni, todėl per radiją stengiamės leisti šią muziką. Be to, „Operos vakaras“ skamba nuo senų laikų“, – prisimena ji.

Operos transliavimo per radiją tradiciją pradėjo latvis Janis Osis, sako LRT KLASIKOS laidų vedėja J. Katinaitė.

„Į radiją atėjau antrakursė – 1994 metais. Pamenu, „Operos vakaras“ jau buvo. J. Osis – šios idėjos mūsų radijuje pradininkas. Taip simboliškai sutapo, kad jis staiga mirė darbo vietoje, ruošdamas „Operos vakarą“, – teigia J. Katinaitė.

M. Aleksos nuotr.

LRT KLASIKA operas iš Europos transliuotojų sąjungos (EBU) kolegų transliuoja nuo 1996-ųjų. Į gausų būrį įeina ir Niujorko „Metropolitan Opera“, Milano „Teatro alla Scala“, Paryžiaus nacionalinė opera, Romos, Miuncheno, Barselonos ir kiti didieji teatrai.

Daug metų per LRT KLASIKĄ skamba džiazas. Nors laikai keitėsi, o su jais kartu ir muzika, šis žanras išliko paklausus.

B. Paškevičienė pasakoja: „Laida transliuojama nuo sovietmečio, nors ir buvo gūdūs laikai, o džiazas – cenzūruojamas. Pastaraisiais metais laidas veda Laima Slepkovaitė-Butėnienė, kuri dalyvauja džiazo renginiuose ir festivaliuose, juos pristato, rašo anotacijas. Ji – savo srities specialistė, jos laidos „Sėsk į traukinį A“ transliuojamos kiekvieną darbo dieną, o „Džiazo valanda“ – savaitgaliais. Vedėja pristato plačiausią spektrą džiazo muzikos.“

Pašnekovės mini ir dar vieną LRT KLASIKOS perliuką – 15 metų skambančią laidą „Modus“. „Ją rengia du charizmatiški kompozitoriai – Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis. Tai išskirtinė laida, skirta šiuolaikinės muzikos gyvenimui. Šiose laidose galima išgirsti ne vien akademinę, bet ir apie šiuolaikinę populiariąją muziką“, – pasakoja B. Paškevičienė.

Tiesa, kompozitorius Š. Nakas turi ir atskirą savo laidų ciklą. Anot B. Paškevičienės, jis nesivaiko jokių komercinių madų ir gilinasi į savo pasirinktą laidų tematiką.

„Jo laidos susijusios ne tik su muzika. Š. Nako laidų temos – karai ir pokariai, partizaninis laikotarpis, istorija, laužanti likimus, lūžio metai, Baltijos kelias ir kt. Vėdėjo kuriami ciklai ir juos sudarančios temos atspindi ne tik muzikinio pasaulio aktualijas, bet jas suriša su mūsų gyvenimu, praeitimi, skauduliais, netektimis ar džiaugsmais“, – pabrėžia ji.

Iššūkis – laida nepatogiausiu metu

Muzikologė J. Katinaitė sukūrė ir vidurdieniais skambantį „Muzikinį pastišą“: „Šią laidą pradėjome 2004 metais. Tuometinis generalinis direktorius nusprendė mums mesti iššūkį – pačią blogiausią valandą (pietų metu) pritraukti auditoriją.“

Ši laida, transliuojama 14 metų, keitė savo formatą keletą kartų. Tiesa, metams bėgant vyko ir vedėjų kaita.

„Muzikinis pastišas“ tapo centrine muzikinio gyvenimo ašimi. Iš pradžių kviesdavome įvairių profesijų žmones, jie kalbėdavo apie mėgstamą muziką, klausydavomės klasikinių kūrinių – aplankydavo ekonomistai, psichologai, verslininkai, mokytojai ir politikai. Per keletą metų pristigome mėgėjų, tad grįžome prie muzikinių diskusijų skausmingais klausimais, kaip antai muzikos pamokų vidurinėse mokyklose padėtis ar muzikos mokyklų likimas.

Tokie dalykai rodo muzikinės kultūros pokyčius. Mūsų programoje yra švietėjiškų, kultūrinių ir tautinėms mažumoms skirtų laidų. Jos turi bendrą adresatą – žmogus, neabejingas kultūrai. Svarbiausia, kad mūsų klausytojas būtų kultūros produktų vartotojas: skaitytų knygas, eitų į teatrą, koncertus, kad nesibodėtų opera ar džiazu“, – vardija J. Katinaitė.

Šiuo metu „Muzikinį pastišą“ kuria jauni autoriai. J. Katinaitė pripažįsta, kad iš pirmosios komandos laidoje nebeliko nei vieno kūrėjo.

Muzikos laidų redakcijos vyr. redaktorė B. Paškevičienė pritaria, kad jaunimas įnešė naujų vėjų: „Jie atranda kitų temų, yra smalsūs, žingeidūs. Mes labai džiaugiamės šiais autoriais, jie atgaivino laidą.“

J. Gedvilaite ir Maarten De Lange nuotr.

Trečią sezoną LRT KLASIKOJE dirba ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius su autorine laida „Audiologai“. Anot B. Paškevičienės, tai savita laida, kuri atranda klausytoją: „Jis turi netradicinį požiūrį į muziką, atranda įvairių rakursų, supažindina su mažiau girdėta muzika.“

Nemenką radijo programos dalį užima pasaulio ir Lietuvos koncertų salių įrašai. LRT į EBU įstojo 1993-siais, o aktyviai užsienio koncertus retransliuoti pradėjo tik po dvejų metų.

„Iš pradžių įrašus siuntinėjome fiziniu pavidalu – tai užtruko. EBU narės stengiasi pasiūlyti kuo daugiau savo pačių geriausių koncertų ir tai yra bendras „katilas“, iš kurio gali užsisakyti tai, kas tau patinka. Taip į mūsų eterį patenka Zalcburgo, Edinburgo, Kisingeno, Ravenos ir kt. festivaliai, koncertų įrašai iš Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, Londono „Royal Alber Hall“ ir kt. prestižinių koncertų salių. Dabar bendrame „katile“ yra beveik 5 tūkst. įrašų.

Konkurencija didėja, o kad Lietuvos pasiūlytus koncertus transliuotų kitos užsienio šalys, stengiamės pasiūlyti kuo įdomesnių programų. Britams ar vokiečiams neįdomu, kaip lietuviai atlieka Beethoveno 9-ąją simfoniją, juos labiau patraukia LDK laikų ar karalių Vazų dinastijos muzika, originaliau sumanytos programos“, – tikina J. Katinaitė.

Dar vienas svarbu LRT KLASIKOS išskirtinumas, kurį pabrėžia LRT KLASIKOS žurnalistės, – tiriamoji muzikinė žurnalistika.

„Neseniai turėjome labai gerą Ievos Bunevičiūtės projektą „Muzika iš kino juostų“. Ji nupasakojo Lietuvos kino muzikos istoriją – nuo pat pokario, kai prasidėjo kinematografas, iki šių dienų. 12 laidų ciklas – muzikologinis, tiriamasis darbas, patrauklus klausytojui, nes pateiktas populiaria kalba. Be to, būta ir labai daug gyvų žmonių liudijimų: režisierių, kino kompozitorių, aktorių“, – pasakoja radijo laidų vedėja.

LRT KLASIKA negroja komercinės muzikos

LRT KLASIKA pritaikyta plačiajai auditorijai, tačiau negroja komercinės muzikos, skambančios kitose radijo stotyse.

„LRT KLASIKOS kanale nėra popso – tai mūsų principas, bet į repertuarą įsileidžiame vis daugiau nišinių žanrų. Visame pasaulyje dabar yra simfodžiazo renesansas – tai mūsų senoji estrada, retro įrašai. Ji atspindi, kas buvo sugerta iš Vakarų per geležinę uždangą ir kaip tokia muzika plėtojosi Lietuvoje. Mes stengiamės prikelti užmirštus klodus.

Yra tokių retro stilių, kurie niekada nebuvo išėję iš mados, tačiau nemažai madingų pasitraukė į istoriją – kai kurie dalykai sklando kaip dulkės: niekada nežinai, iš kurios pusės papūs retro skersvėjis. Stengiamės būti jautrūs naujoms idėjoms, bet nepamirštame ir praeities“, – kalba J. Katinaitė.

BNS nuotr.

Girdime žurnalistų pokalbius, klausome parengtų reportažų – J. Kryževičienė išduoda, kas slepiasi radijo užkulisiuose.

„LRT KLASIKOS programą sudaro ne tik pokalbiai, bet ir įvairaus žanro laidos. Užkulisiai – visas kitas laikas, kuris skirtas laidos paruošimui, o eteris – ledkalnio viršūnė. Jei žmogus turi vieną savaitinę valandos trukmės laidą – visą likusį laiką jis ruošiasi. Darbo dienų kartais neužtenka, nes reikia skaityti knygas, pažinti žmones, susiformuluoti temą, reikia domėtis savo sritimi.

Žurnalisto darbas įdomus ir sekinantis, nes nėra taip, kad 17 ar 18 valandą uždarome radijo duris ir mūsų darbo diena baigiasi. Mes renkame informaciją, atkreipiame dėmesį į žmones kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Kultūros žurnalistai labai dažnai dirba tada, kai kiti eina namo. Parodos atsidaro po darbo valandų, spektakliai kartais rodomi vakarais“, – aiškina ji.

Radijas – gyvenimo atspindys

LRT RADIJO Kultūros laidų redakcijos vyr. redaktorė J. Kryževičienė pristato pagrindinę šio sezono naujovę – laidą, kurią ves 5 skirtingi žmonės.

„Pokalbių laida, su kuria pradėjome LRT KLASIKOS programą prieš 15 metų, – „Homo cultus“. Tai laidų juosta, kurią vedė 5 asmenys: kinotyrininkas Saulius Macaitis, dailininkas Linas Katinas, rašytoja Vanda Juknaitė, istorikas Egidijus Aleksandravičius, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Laida buvo transliuojama kurį laiką, tačiau vėliau ją nutraukėme, nes keitėsi programa.

Šį sezoną norime pabandyti su naujais žmonėmis, tad prisijungs 5 vedėjai. Pirmadieniais prie mikrofono Kauno studijoje sės kino ekspertas Rytis Zemkauskas su laida „Kultūros sostinė“, antradieniais – orientalistas Vytis Silius ves „Kultūros bekelę“, trečiadieniais „Istoriko teritorija“ su Aurimu Švedu, ketvirtadieniais kino kritikė Santa Lingevičiūtė ves „Judančius paveikslėlius“,  o penktadienis bus skirtas muzikai Luko Devitos valandoje „Garso gėlės“, – aptaria ji.

Radijas tikrai šiuolaikiškėja, džiaugiasi laidų vedėja J. Katinaitė: „Radijas – gyvenimo atspindys, kaip keičiasi gyvenimas už lango, taip keičiasi ir mūsų eteris, neužsidarome dėžutėje.“