Tavo LRT

2018.09.26 17:56

Laidos „Kultūros diena“ vedėjai nesutaria – lietuvius kultūra gąsdina ar ne?

Gabija Kavaliauskaitė, LRT.lt2018.09.26 17:56

Kai lietuviui pasakai „teatras“, jis atsidūsta, mintyse įsivaizduoja juodą salę su viena kėde ir galvoja tik apie Oskarą Koršunovą ar Eimantą Nekrošių, portalui LRT.lt sako būsimos laidos „Kultūros diena“ vedėjas aktorius Dominykas Vaitiekūnas. Jo teigimu, kultūra lietuviams – labiau darbas nei pramoga, tačiau jo kolegė LRT RADIJO laidų vedėja Gerūta Griniūtė tokiai nuomonei nepritaria ir tikina, kad kultūra nėra slibinas devyngalvis.

– Planuojama, kad laida „Kultūros diena“ turėtų trukti 18–20 min. Ar nepritrūks temų kiekvienai dienai?

G. Griniūtė: Esu įsitikinusi, kad tikrai nepritrūks. Tam, kad apžvelgtume visus Lietuvoje vykstančius kultūrinus renginius, neužteks net ir tų planuojamų 20 minučių. Mes aprėpsime labai daug sričių, daugelį meno šakų. Baiminuosi, kad viskam laiko neužteks.

D. Vaitiekūnas: Mano nuomone, Lietuva yra aukštos ir kokybiškos kultūros šalis ir, palyginti su gyventojų skaičiumi, turime begalę daug įdomios ir prieinamos kultūros. Aš net nespėju nueiti į visus festivalius, muzikos koncertus,  teatro premjeras.

– Ar kurti laidą apie kultūrą – iššūkis?

D. Vaitiekūnas: Manau, kad Lietuvoje tai nemenkas iššūkis. Kultūros naujienoms sudėtinga prasibrauti pro tą didžiulį informacijos srautą, nes dažniausiai vyrauja kitos naujienos. Stebėdamas portalų srautą, labai retai matau žinių, susijusių su kultūra. Tikiuosi, kad mūsų laida užpildys šią spragą.

– Kaip manote, kodėl kai kuriuos žmones kultūra gąsdina?

G. Griniūtė: Nesutinku, kad kultūra yra kažkoks slibinas devyngalvis, kurio niekas nepažįsta. Tikriausiai viskas priklauso nuo konteksto. Yra sakančių, kad Lietuvoje kultūra akademizuota. Bet kultūra yra labai plati sąvoka.

D. Vaitiekūnas: Matyt, Gerūta yra priešingos nuomonės nei aš. Man atrodo, kad kultūra turi svorio, kaip ir teatras. Pastebiu, kad užsienyje teatras reiškia lengvą pramogą. Kai lietuviui pasakai „teatras“, jis atsidūsta, mintyse įsivaizduoja juodą salę su viena kėde ir prožektoriumi, Eimanto Nekrošiaus estetiką, Oskaro Koršunovo spektaklius. Tokia jau ta lietuviško teatro estetikos tradicija – žiūrovas įpratęs mąstyti, nagrinėti daugybę temų, o ne tik atsisėsti ir žiūrėti.

G. Griniūtė: O aš manau, kad nieko blogo mąstyti. Nagrinėti irgi nėra blogai. Vietos po saule turėtų būti ir šiek tiek griežtesniems akademinės kultūros ritualams ir kitokioms kultūros šakoms.

– Kaip apibūdintumėte gerą kultūrinę laidą?

D. Vaitiekūnas: Ko gero, svarbiausia įvairovė. Svarbu atsižvelgti į žmonių poreikius. Negalime kalbėti tik apie tai, kas svarbu 3 proc. Lietuvos gyventojų. Vieni domisi akademine kultūra, kiti mėgsta liaudies, o jauni – šiuolaikinį meną. Knygų pristatymai, mados renginiai taip pat yra kultūra ir mes visą šį platų spektrą bandysime apžvelgti.

– Kaip pritraukti žmones į kultūrą?

D. Vaitiekūnas: Reikia rodyti tai, kas jiems yra įdomu ir aktualu. Tai vienintelis kelias.

G. Griniūtė: Pritariu Dominykui, bet taip pat manau, kad viskas prasideda nuo mažų dienų. Svarbu, kiek vaikas jos gauna vaikystėje – ar vaikšto į spektaklius, koncertus. Prie to prisideda šeima, mokykla.

Man labai smagu, kad Lukiškių aikštėje per 100 valandų transliaciją susirinko ir vaikų. Kiek kultūros gauname nuo mažų dienų, tiek jos ir užsiauginame.

D. Vaitiekūnas: Manau, kad svarbu kultūros neatskirti nuo žmogaus gyvenimo ar kelti į specialias erdves. Nereikia bijoti per kultūrinius projektus kalbėti apie svarbius dalykus, rengti diskusijų. Mes jau pradėjome tai daryti Lietuvoje – dėl to aišku, kad viskas yra gerai.