Tavo LRT

2018.08.31 13:12

LRT tyrimų komanda: sudrebinsime Lietuvą, ir visiems bus tik geriau

LRT.lt 2018.08.31 13:12

Žurnalistiniai tyrimai – darbas Lietuvai, kad čia gyventų teisingesnė visuomenė, būtų švariau ir geriau, o ne žurnalistų asmeninė ambicija, sako LRT žurnalistinių tyrimų skyriui vadovaujanti Indrė Makaraitytė. Kartais ir jai tenka atsakinėti  į klausimus – ne visada patogius ar labai paprastus.

Tiesioginė LRT 100 valandų transliacija:

Portalo LRT.lt žurnalistas Gytis Pankūnas pristato profesionalių ir patyrusių žurnalistų komandą, kurioje, be I. Makaraitytės, darbuojasi žurnalistai Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė, Rūta Juknevičiūtė ir Jurga Tvaskienė.

Jie analizuos visuomenei svarbius įvykius, jų priežastis bei pasekmes, o jų tyrimai išsamiai pristatomi visuose Lietuvos nacionalinio transliuotojo platformose – televizijoje, radijuje ir portale.

Įkvepia pirmasis nepriklausomybės 10-metis

Žurnalistas M. Aušra pabrėžia, kad jį ypač įkvepia pirmasis nepriklausomybės 10-metis ir tuo metu dirbęs žurnalistas Vitas Lingys. „Tiek schemų buvo išsiaiškinta, atskleista daug istorijų, korupcijos atvejų, kriminalų. Tik tais laikais niekas to nevadino tyrimais“, – pastebi M. Aušra.

Paklaustas, ar nemano, kad, artėjant rinkimams, daugėja politikų siūlomų projektų, jis sako, kad tai pastebi visi: „Tarkim, ilgus metus mokykla stovi nerenovuota, o likus dvejiems metams iki rinkimų visi šoka dirbti ir bendruomenei gera daryti. Bet tikrai ne dėl to, kad širdis paskaudo ir žmonėms laimės norėjosi suteikti.“

Be to, pabrėžia M. Aušra, LRT tyrimų komanda neketina koncentruotis tik į viešuosius pirkimus – tai nėra atskira tema. Taip pat nereikia vieno kito atskirti ir valstybės valdymo sektorių, nes svarbu viskas: ir medicina, ir švietimas, ir IT.

M. Aušra, E. Genio/LRT nuotr.

Žurnalistai – ne prokurorai ir ne teisėjai

„Žurnalistai – ne prokurorai, ne teisėjai. Jie tik kelia problemas, klausia visuomenės, bet nepasako nuosprendžio. Jie iškelia svarbiausią klausimą, kad žmonės atkreiptų dėmesį. Tyrimą reikia mokėti ne tik atlikti, bet ir pateikti taip, kad visi suprastų ir išgirstų.

Kiek pati kalbėjausi su kitais žurnalistais ir žmonėmis, skaityti 50 puslapių tyrimą neįdomu, taigi reikia mokėti jį aktualizuoti, nes kitaip nebus jokio efekto – turinys nepasieks visuomenės“, – įsitikinusi I. Makaraitytė.

Jos žodžiais, tai patvirtina ir pasaulio pavyzdžiai: vienoje šalyje 10 metų vykusį tyrimą buvo nuspręsta paversti komiksu. Buvo parduoti net trys šio komikso leidimai, taigi žurnalistai iš to uždirbo, o tyrimo herojai, virtę komikso personažais, tapo savotišku vietos folkloru.

„Galbūt ir mums reiktų sugalvoti kažką panašaus. Tik neaišku, kiek Lietuva turi humoro jausmo“, – sako žurnalistė.

Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje daug gerų žurnalistų, kita vertus, žurnalistai neturėtų vaidinti išskirtinių: „Tokie nesame, bet tiriamajai žurnalistikai Lietuvoje skiriama mažai laiko. Džiugu, kad dabar skiriame tam daug dėmesio, daug kalbame, galime prisidėti prie gražesnės Lietuvos kūrimo.“

Sudrebinsime Lietuvą, ir visiems bus tik geriau

„LRT suteikia galimybę perduoti informaciją pačia įvairiausia forma. Jei žmogus neįsijungs televizoriaus, jis galės perskaityti tyrimą portale“, – kalba J. Tvaskienė.

Ji įsitikinusi, kad visuomenė skaito ir nori žinoti, o žurnalistinių tyrimų labai trūksta. „Tiriamoji žurnalistika buvo labai stipri po okupacijos, nes net ir vyresnės kartos žurnalistai išlaisvėjo ir gavo galimybę parodyti tai, ko ilgai nebuvo galima rodyti“, – prisimena J. Tvaskienė.

Tuo metu, priduria ji, nebuvo tokios technikos, nebuvo „Google`o“, bet žurnalistai su dideliu azartu skleidė negerovės, kurios trukdė formuotis jaunai valstybei.

E. Genio/LRT nuotr.

„Kai gyvenimo tempas pagreitėjo, tyrimai nuėjo į šoną – juos nustelbė informacijos gausa. Kurį laiką žmonės mėgavosi populiarioms greitomis žiniomis, sukramtyta informacija, bet visuomenė auga ir tobulėja. Dabar jiems svarbu ne kas, o kodėl įvyko“, – mano žurnalistė.

Be abejo, sutinka ji, žmonės nori galvų, nori, kad būtų tiksliai įvardyta, kas kaltas ir kas už tai bus: „Manau, kad žmogus patiria bausmę vien dėl to, kad jo darbeliai tampa vieši. Tai – tam tikra prevencija nuo galimai būsimų blogų darbų. Iš kitos pusės, rengdama reportažus ir tekstus noriu, kad prisidirbęs žmogus būtų pavyzdys, kad kiti taip nesielgtų.“

Paklausta, kiek galima suartėti su šaltiniais, J. Tvaskienė neslepia, kad per didelis suartėjimas su šaltiniu yra rizikingas: „Laimonas Tapinas yra pasakęs, kad, net ir ilgą laiką bendraudamas su žmogumi, tu gali leistis pavaišinamas kavos puodeliu, bet už antrą puodelį turi mokėti pats. Tai nėra simbolis, tu negali turėti draugų srityje, kurioje dirbi.

Man keista, kad žurnalistai suartėja su politikais taip, kad šie tampa jų vaikų krikštatėviais, dalyvauja asmeninės šventėse. Pernelyg didelis suartėjimas kenkia žurnalisto reputacijai.“

J. Tvaskienė įsitikinusi: dirbdamas žurnalistinį darbą, žmogus prisiima atsakomybę.

„Jei reikalauji iš kitų aukštų moralinių standartų, visų pirmą turi pareikalauti to paties iš savęs. Jei už tavo nugaros bus šešėliai ir debesiukai, bus blogai ne tik tau. Taigi sudrebinsime Lietuvą, ir visiems bus nuo to tik geriau“, – apibendrina J. Tvaskienė.

Lietuvoje tikrai yra ką tirti

„Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad Kęstučio Pūko šiandien Seime nėra, jis grįžo į savo verslą, o teisme iki šiol nagrinėjamas keturių merginų skundas. Tikiuosi jau greitai sulaukti teismo sprendimo.

Kolegos kalbėjo apie galvų kapojimą ir man prikabino nuopelną dėl K. Pūko išaiškinimo, tačiau mūsų darbas nėra nukirsti galvą, mūsų tikslas ieškoti teisybės. Nebuvo siekiama pašalinti K. Pūką iš Seimo, tačiau kaip išėjo, taip išėjo. Pats K. Pūkas neatlaikė spaudimo ir pasitraukė“, – sako R. Juknevičiūtė.

Beje, priduria ji, ne vieni lietuviai diskutuoja, ar žurnalistai elgiasi etiškai, kai, bandydami patikrinti tam tikrus dalykus, apsimeta kitais asmenimis: „Tačiau dabar Lietuvoje pripažinta, kad jei žurnalistas apsimetu kitu asmeniu siekdami gėrio, visuomeniniais tikslais, tai leistina ir teisėta.“

Daug kas įsivaizduoja, pabrėžia R. Juknevičiūtė, kad jeigu tiri, tai reikia tirti finansinę sritį. „Vis dėlto, nors politinė korupcija visuomenei visada svarbu, yra begalė temų ir problemų, kurias reikia analizuoti. Lietuvoje tikrai yra ką tirti“, – įsitikinusi žurnalistė.

Žmonės turi tapti atsparesniais nepatikimiems žiniasklaidos šaltiniams

J. Čeponytė taip pat pritaria minčiai, kad visose srityse yra ką tirti: „Su kolega M. Aušra esame kalbėję, kad kur esi, ten dvokia. Tai nėra tik mūsų šalies problema. Pabendravę su kolegomis iš užsienio, galime patikinti, kad taip yra kiekvienoje valstybėje, nes ten kur yra pinigai, visada yra ir žmonių, norinčių pasiimti jų kuo daugiau. Skaidrumo reikia visoms sritims.“

Žurnalistė primena, kad į tyrimų skyrių žmonės turi kreiptis visada, kai kas nors jiems kelia įtarimus ar tam tikrą nerimą, nors galbūt nežinia ar tai tikrai yra problema ir tyrimo objektas. Visą informaciją profesionalai dirbantys žiniasklaidoje turi atidžiai ir atsakingai patikrinti, kad kiekvienas jų žodis būtų pagrįstas, nebūtų skleidžiamas melas ar klaidinanti informacija. „Kiekvienas argumentas turi turėti tokį tvirtą pagrindą, kad net ir paduotas į teismą, žurnalistas galėtų be vargo apsiginti“, – pastebi J. Čeponytė.  

E. Genio/LRT nuotr. 

Pasak jos, informaciją žurnalistams apie galimai skandalingą įvykį gali pateikti žmonės, turintys savų interesų, norėdami susidoroti su politiniais oponentais, verslo konkurentais ir pan., todėl svarbu tikrinti kiekvieną detalę. „Žurnalisto šaltinis yra tik kelio ženklas, nurodantis kryptį, kurioje galimai yra problema. Ženklas, parodantis, kur reikia nueiti ir pasitikrinti. Šaltiniai veikiau yra užuominos, kur reikia ieškoti įrodymų ar kitų šaltinių“, – svarsto LRT tyrimų komandos žurnalistė.

Anot žurnalistės, jos kolegos turi spręsti dilemas apie savo šaltinių patikimumą, o visuomenė turi būti atsparesnė ir atsargiau vertinti žurnalistų parteikiamą medžiagą. „Gaila, kad mokykloje mokomės analizuoti eilėraščius, kurių baigę mokslus veikiausiai niekada nebeskaitysime, tačiau nesimokome kritiškai žiūrėti žinias ar skaityti laikraščius. Juk retas iš mūsų pasidomi, kas parašė vieną ar kitą straipsnį, pasidomi, kam priklauso tam tikra žiniasklaidos priemonė. Turime ugdyti savo gebėjimą atsirinkti patikimas žiniasklaidos priemones, kitaip lengvai pasimausime ant kabliuko. Nereikia, manyti, kad jei straipsnyje yra daugybė argumentų, jie būtinai yra teisingi“, – įžvalgomis dalijasi J. Čeponytė.  

Vakare – Deep Shoq muzika ir „Auksinis protas“

Iš karto po G. Pankūno interviu su tyrimų skyriaus žurnalistais, 11 val. bus rodoma Viktorijos Zavistanovič dokumentinė apybraiža „Deganti vasara: 1988-ieji“.

Nuo 12 val. iki 19 val. eterį perims radijo laidos, o iš karto po jų skambės Deep Shoq muzika.

19.30 Lukiškių aikštėje bus rengiamas „Auksinio proto“ žaidimas, kurio nugalėtojas gaus kvietimą į laidos finalą.

Po „Panoramos“ 21.30 val. bus rodoma Kristijono Vildžiūno kino juosta „Senekos diena“.

Visą 100 valandų transliacijos programą galite rasti čia.

Projektas „100 valandų“ vyks Lukiškių aikštėje rugpjūčio 27–31 dienomis. Bus gyvai transliuojamos mėgstamiausios LRT laidos: „Panorama“, „Ryto garsai“, „Labas rytas“, „Lietuvos diena“, „60 minučių“, „Nacionalinė ekspedicija“, „Beatos virtuvė“. „100 valandų“ transliaciją ketinama užfiksuoti kaip Lietuvos rekordą.