Tavo LRT

2018.06.03 09:41

E. Daugėlaitė papasakojo apie buitį su anyta ir bendrą kūrybinį sumanymą

Rūta Peršonytė, lrytas.lt2018.06.03 09:41

Marti – karti, anyta – velnio pramanyta. Šią patarlę paneigia LRT žurnalistės Eglė Daugėlaitė (30 m.) ir Jolanta Kryževičienė (56 m.), kurios jau netrukus įgyvendins bendrą kūrybinį sumanymą.

Laidos „Labas rytas“ vedėja E. Daugėlaitė ir kanalo „LRT KULTŪRA“ laidų vedėja bei LRT radijo kultūros laidų vyriausioji redaktorė J. Kryževičienė susigiminiavo prieš trejus metus – Eglė ištekėjo už Jolantos sūnaus 1988-aisiais gimusio verslo vadybininko Dominyko Kryževičiaus.

Aštuonerius metus televizijoje dirbanti Eglė ir 33 metus radijo laidas rengianti Jolanta netrukus kartu ves radijo laidą – nuo birželio 8-osios penktadieniais jų balsus girdės „Radijo popietės“ klausytojai.

– Kaip artimieji reagavo sužinoję, kad kartu vesite laidą?

Eglė: Gerai. Pasakė: „Vienu šūviu bus nušauti du zuikiai.“ Tai reiškia, kad vienoje laidoje galės klausytis abiejų iškart.

Jolanta: Buvo truputį sunerimusių. Sakė: „Ar jūs toje laidoje nesusipyksite?“ Tikiuosi, kad ne.

– Egle, pirmiausia susipažinote su būsimu vyru ar su būsima anyta?

Eglė: Mes seniai buvome pažįstamos kaip kolegės. Vilnius kartais suveda netikėčiausius žmones.

– Ar daug laiko praleidžiate kartu? Mėgstate bendrauti?

Jolanta: Bendrauti mums sekasi. Visada turime apie ką pasikalbėti. Tik kartais sulaukiame priekaištų, kad per daug laisvalaikiu diskutuojame apie darbą.

Eglė: Mes viena kitai patikome dar prieš man tampant marčia. Esame daug kuo panašios, mus sieja darbas, panašios diskusijos. Manau, jei likimas mano gyvenimą būtų sudėliojęs kitaip, vis tiek bendrautume, susitiktume išgerti kavos.

– Sakoma, kad vyras žmoną renkasi panašią į motiną.

Jolanta: Tikriausiai būna ir priešingai, tačiau mes panašaus temperamento ir panašiai bendraujame.

Eglė: Daug bendraujame su aplinkiniais. Manau, iškalbame trigubai daugiau nei statistinis lietuvis. Abi mėgstame keliauti, žiemą slidinėjame. Norėtume kartu išvykti į užsienį paslidinėti. Abi esame baigusios muzikos mokyklą: Jolanta – fortepijono klasę, aš – smuiko. Tad ir padainuoti mėgstame, tik gal rimtesnio pasirodymo nebuvo.

Jolanta: Eglė lanko boksą, o aš intensyviai nesportuoju, bet plaukioju baseine. Eglė: Kai nuvykstame prie ežerų, aš mieliau lieku saulėje ir stebiu visus nuo kranto. Vanduo – ne mano stichija, tuo turbūt ir skiriamės.

V. Ščiavinsko/lrytas.lt nuotr.

– O kulinarija artima abiem?

Jolanta: Manau, Eglė išbando įdomesnių ir egzotiškesnių patiekalų receptų. Man jėgų ir kantrybės stovėti prie viryklės užtenka artėjant šventėms. Prieš Kalėdas galiu dvi dienas ruošti maistą, jei žinau, kad sūnus su žmona ateis į svečius.

Eglė: Jolanta moka kepti įvairius pyragus, sausainius.

– Jolanta, ar dalijate Eglei gyvenimiškus patarimus?

Jolanta: Visos bėdos ir prasideda, kai anytos labai nori kontroliuoti. Jei sūnus yra laimingas su savo išrinktąja, tai didžiausia laimė mamai. Neįsivaizduoju, kaip galima kištis į kito žmogaus šeimą. Joks vaikas nėra nuosavybė. Užauginai ir paleidai eiti savo keliu. O jei tame kelyje jis laimingas, tai iš esmės tikslas pasiektas.

Eglė: Kai santykiai draugiški, nebaisu paprašyti patarimo ar pagalbos. Jolanta: Mes gyvename kaip normalūs atskirų šeimų žmonės, smagiai bendraujantys tarpusavyje. Kiekviena šeima kuria savo tradicijas. Svarbiausia – išlaikyti ryšį. Mes jaučiame vieni kitų palaikymą.

– O jeigu gyventumėte po vienu stogu? Jolanta: Kartu gyventi geriau nereikia. Žmogus savo namuose turi jaustis šeimininku. Žinoma, jei būtinai reikėtų gyventi kartu, manau, stengtumėmės sugyventi.

Eglė: Buitis net ir porai yra iššūkis. O jei vienoje erdvėje bandytų išsitekti daugiau šeimininkų, tikriausiai atsirastų trintis. Nebent namai būtų didžiuliai ir kiekviena šeima galėtų įsikurti skirtinguose aukštuose.

– Ar einate kartu apsipirkti?

Jolanta: Dar nebuvome, bet iš kelionių lauktuvių viena kitai esame parvežusios.

– Ar turite kokių nors paslapčių, apie kurias jūsų vyrai nežino?

Eglė: Nesame susimokiusios. (Juokiasi.) Bet jei reikėtų, manau, į žvalgybą kartu tikrai eitume.

– Ko viena iš kitos išmokote?

Eglė: Pakantumo. Jolantos kantrybė labai brandi ir didelė.

Jolanta: Eglė yra labai švelni, pakanti. Su ja gera būti. Ji šiltas žmogus.

– Ar tariatės, kaip sodinti ir puoselėti augalus?

Eglė: Turime bendrą keistą bruožą – mūsų namuose nelabai žydi gėlės. Tikrai nesame sodininkės, bet atkakliai bandome.

– Kokių patarimų viena kitos prašote?

Jolanta: Iš Eglės galima pasimokyti stiliaus dalykų. Ji domisi ne tik politikos ir kultūros aktualijomis. Su ja galima pasikonsultuoti ir mados, grožio puoselėjimo klausimais.

Eglė: Jolanta daugybę metų dirba kultūros srityje, tad neretai pasikonsultuoju dėl pašnekovų ar temų, visada gaunu įžvalgų ir patarimų.

– Ar yra kokių nors buities darbų, kurių abi nemėgstate? Pavyzdžiui, valyti namų langus?

Jolanta: Aš tai jų ir nevalau.

Eglė: Aš irgi.

Jolanta: Parodykite moterį, kuri labai mėgsta buities darbus. Iš ryto susitvarkai butą, o vakare darbo vaisių jau nematyti.

Eglė: Yra darbų, kurie atrodo tokie beprasmiški, kad galvoji, kaip jų išvengti. Bet yra ir tokių, kurių norėčiau pasimokyti kad ir iš Jolantos. Ji moka siūti ir įgyvendino kelias mano interjero puošybos idėjas.

L. Pilibavičiūtės/lrytas.lt nuotr.

– Esate vyturiai ar pelėdos?

Eglė: Tą savaitę, kai vedu „Labą rytą“, iš lovos turiu išlipti iki pusės penktos ryto. Aš manau, vyturiais tampama iš reikalo, bet vasaros rytų nuostabumas greit išbudina. O laisvadieniais mielai leidžiu sau miegoti iki kokių devynių.

Jolanta: Neįsivaizduoju, kaip tiek metų galima taip anksti keltis. Aš laisvai galėčiau iki dešimtos valandos miegoti, bet keliuosi prieš septynias. Man reikia laiko susikaupti prieš darbą, neskubant išgerti kavos.

Eglė: Dabar neskubiai galėsime mėgautis kava ar šalta arbata penktadieniais, kol vesime „Radijo popietę“ (Juokiasi).

– Jolanta, kokių pamokymų duosite Eglei prieš pirmą radijo laidą?

Jolanta: Eglė jau sukaupusi nemažai televizinės patirties, kur ne tik žodis, bet ir vaizdas svarbu. Tad radijo studijoje gal net bus jaukiau ir ramiau. Bus smagu bendrauti, kalbinti pašnekovus ir kurti tokį turinį, dėl kurio mūsų klausantys vairuotojai gal pasirinks tolimesnį kelią, o esantys namuose pasiliks ilgiau, nes norės pasiklausyti pasakojimo, kur ištrūkti artimiausią savaitgalį.

– O jei eteryje jūsų nuomonės susikirs?

Eglė: Dėl to nebaisu, juk tada gali vykti diskusija. Svarbu išklausyti kuo daugiau nuomonių, o ne iškart radikaliai brukti vieną vienintelę. Jaučiu, kad degant tai raudonai gyvo eterio lemputei pavyks bendrauti taip, kaip bendraujame išsijungus kameroms ir mikrofonams.