Tavo LRT

2018.04.12 13:37

R. Katiliūtė: smuikas buvo mano kraujagyslė, kuri trūko po tėvo mirties

Smuiko virtuozo Raimundo Katiliaus dukra, LRT montažo režisierė Raimonda Katiliūtė jau nuo pat mažumės buvo mokoma groti smuiku, tačiau sekti tėvo pėdomis nepavyko – vaikystės smuikas mena skaudžią tėvo netektį, po kurios moteris iškeitė sceną į televizijos užkulisius.

R. Katiliūtė muzikavimo meno ėmė mokytis dar visai maža – vos septynerių, tačiau jau tada į tai buvo žiūrima labai rimtai.

„Tėtis mane mokydavo taip pat tiksliai ir griežtai kaip savo studentus. Nebuvo svarbus nei mano jaunas amžius, nei namų darbai. Jei ateidavo laikas groti, niekas negalėdavo sutrukdyti“, – prisiminimais dalijosi R. Katiliūtė.

Nepaisant didžiulio įdirbio, maestro dukra muzikuodama nesijautė daranti tai, kas jai labiausiai patinka.

„Aš siaubingai bijojau scenos. Atsimenu, jausdavau didžiulę atsakomybę prieš klausytojus, bet visų didžiausią – prieš savo tėtį“, – atviravo R. Katiliūtė.

Nepaisant visų sunkumų, mergaitė nenustojo groti, kadangi mintis nuvilti tėtį buvo nepakeliama. R. Katiliūtė pasakojo, jog smuikas buvo lyg jos neatskiriama kūno dalis, kuri atsiskyrė tik po tėčio mirties.

„Kai sužinojau, jog tėtis mus paliko, nebegalėjau paimti smuiko į rankas. Nuo to laiko nebegrojau“, – apie skaudžiausią gyvenimo sprendimą pasakojo R. Katiliūtė.

Nuo to laiko R. Katiliūtės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Mergina menų mokyklą pakeitė į įprastą ir po muzikos vadybos studijų išbandė jėgas televizijoje.

Sėkmingai pabaigusi praktiką ir supratusi, jog buvimas už kamerų jai daug mielesnis nei scenos baimė, R. Katiliūtė įsidarbino televizijoje.

„Viskas prasidėjo nuo vieno šokių projekto, kur bendradarbiavau su vienu montažo režisieriumi. Mačiau, kaip gera būti šios srities profesionalu ir pati norėjau tokia tapti. Šiandien prodiusuoju LRT muzikos projektus, montuoju reportažus ir esu būtent ten, kur ir norėčiau būti“, – prisipažino R. Katiliūtė. 

Plačiau – laidos reportaže.