Tavo LRT

2018.04.04 10:33

„Kultmisijos“ kvies iš arčiau pažvelgti į kūrybiškumą

LRT.lt2018.04.04 10:33

Kam žmogui reikalingas kūrybiškumas? Iš kur jis atsiranda ir ar jo galima išmokti? Ar kūrybiškumas mūsų visuomenėje lieka neįvertintas, o gal, priešingai, yra pervertinamas? Šią temą sekmadienį LRT KULTŪROS eteryje analizuos dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“. 

„Aš manau, kad kūrybiškumas – gamtos duotas mechanizmas, kad žmogus galėtų surasti sprendimą bet kokioje netikėtoje situacijoje. Jei žmogus nebūtų turėjęs tokios mąstymo ypatybės, jis vargu ar būtų turėjęs šansą išgyventi“, – kalbėjo verslo konsultantas Darius Radkevičius. 

Filosofas Kristupas Sabolius, primindamas, kad remiantis banaliu apibrėžimu, kūrybingumas yra žmogaus sugebėjimas mąstyti nestereotipiškai, pastebėjo, kad šis žodis dažnai yra naudojamas netinkamame kontekste. „Mes dažnai naudojame jį kaip burtažodį, maskuodami, kad po juo nieko nėra, arba greičiausiai norima tuo žodžiu, kuris sukelia šurmulį, laimėti pinigų ar kitų privalumų“, – sakė jis. 

Ar tie žmonės, kuriuos paprastai vadiname kūrybingais, yra kažkuo ypatingesni už kitus? Kunigo, rašytojo Juliaus Sasnausko nuomone, to pernelyg sureikšminti neturėtume. „Tie, kurie kasdien verda valgyti ar dirba žemę, irgi yra to paties kūrėjo dovana. Aš nemanau, kad ta kategorija žmonių, kurie piešia, kuria muziką, stato spektaklius ir panašiai, yra kokie nors ypatingai palytėti“, – šypsojosi jis. 

Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigė, kad menininkai, kuriuos dažniausiai suprantame kaip kūrybiškiausius žmones, turi daug bendro su chuliganais. „Chuliganai ir viešosios tvarkos pažeidėjai su menininkais turi labai daug bendro. Labai dažnai nėra taip, kad aplink juos būtų laimingi žmonės: jie drumsčia žmonėms ramybę, jie turi nepriklausyti nuo to, ką apie juos pagalvoja“,  – savo požiūrį dėstė jis. 

„Kūrybinių jungčių“ asociacijos vadovė Milda Laužikaitė teigė, kad vien kūrybiškumo žmogui, norinčiam rasti naujus sprendimus, nepakanka: „Gebėjimas įsijungti vaizduotę ir ją naudoti, bet tuo pačiu atkaklumas, bendradarbiavimas, nuosekli praktika, ir tyrinėjimas arba smalsumas, tai yra, gebėjimas kelti klausimus, ieškoti atsakymų, jais abejoti  – tai labiau nuostatos, nusiteikimas veikti, kurių visuma leidžia žmogui priimti kūrybingus sprendimus“.

Tapytojas Linas Leonas Katinas įsitikinęs, kad svarbiausia visgi yra talentas. 

„Įkvėpimas yra nesąmonė, bet talentas, be abejo, yra. Ir tai yra vienintelė vertybė: visa kita yra niekalas“,  – kalbėjo jis.

Laidoje  savo mintimis taip pat dalinsis ikonų tapytojas  Georgijus Jakovlevas, mitologas, religijotyrininkas prof. Dainius Razauskas, psichoterapeutė prof. Gražina Gudaitė,  kultūros tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė, filosofas, fenomenologas dr. Aleksej Savin.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“  – sekmadienį, balandžio 8 d., 11 val. per LRT KULTŪRĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt