Tavo LRT

2018.03.27 11:21

L. Mertinienė „Stiliuje“ – apie gyvenimą po vyro netekties

LRT.lt 2018.03.27 11:21

„Viską dariau, kad tik jam būtų geriau. Labai stengiausi padėti. Ir visą laiką sakiau: tu nebijok, aš tau padėsiu. Iki pabaigos“, – dar vis sunkiai rinkdama žodžius kalba beveik prieš metus išėjusio aktoriaus Daliaus Mertino žmona Laima. Gegužę bus minimos pirmosios žinomo aktoriaus mirties metinės, o jo našlė vis svarsto, ar gebės gyventi viena ir nesijausti vieniša. Nėra pasaulyje žmogaus, nepatyrusio artimojo netekties, tačiau darnios šeimos ir gerų santykių praradimas yra pati skausmingiausia netektis.

„40 metų kartu tarsi viena diena, bet viskas praėjo ir baigėsi. Jaučiuosi kaip be pusės savo kūno. Mes gyvenome draugiškai, ypač pabaigoje buvom nepaprastai suartėję. Jaunystėje visko buvo: ir pykčių, ir ginčų, ir visokių skandalų. Bet mes buvome labai susigyvenę. Mums nereikėjo daug kalbėti, galėjome sėdėti, tylėti dviese ir jautėmės gerai“, – pasakoja Laima, prisimindama drauge praleistus metus, kurie su Daliumi prasidėjo nuo ankstyvos jaunystės.

„Aš su juo pragyvenau visą sąmoningą gyvenimą. Pradėjome bendrauti, kai man buvo šešiolika. Su niekuo kitu tiek ilgai nesu gyvenusi. Dabar visą laiką atsimenu: buvo paskutinis jo gimtadienis, pagalvojau: reikia būtinai jį padaryti, sukviesti visus draugus. Vakaro metu jis atsistojo ir pasakė: mano žmona negalės be manęs gyventi. Aš pradėjau bartis: nesąmones kalbi, aš be tavęs puikiausiai pragyvensiu, nes buitiniais dalykais bei namų reikalais man ir tekdavo užsiimti. O dabar galvoju, kad jis buvo visiškai teisus. Man be jo labai sunku“, – kalba pašnekovė.

Bandydama įveikti skausmą, likusi viena L. Mertinienė griebėsi įvairiausių veiklų. Dar giliau paniro į savo audinių verslą, kurį buvo gerokai apleidusi, atrado ir naują karolių vėrimo meditaciją. Neslepia, jog rankų darbas padeda susiturėt nuo graudulio ir ašarų. Menotyrą studijavusi moteris visada mėgo ryškias spalvas bei kokybiškus drabužius. Tačiau gedulas padiktavo ir juodąjį gyvenimo laikotarpį.

„Iš pradžių vaikščiojau apsirengusi juodai. Pirmas jausmas buvo labai keistas. Paskui paskaičiau apie gedulo fazes ir supratau, kad viską neigiu. Man atrodė, kad jis kažkur išvažiavęs ir dar gali grįžti. Vėliau atėjo kitas supratimas. Po kurio laiko nuėjau pas vieną moterį, o ji manęs paklausė, kodėl aš nuolatos juodai apsirengusi? Nes ji – iš sentikių šeimos. Moteris sakė, kad vyras – ne giminė, ir taip ilgai gedulo nešioti nereikia, – pasakoja aktoriaus našlė, ilgainiui pastebėjusi, jog juodi apdarai atsiliepia ir aplinkiniams. – Einu į darbą, į parduotuvę, ten būnu su žmonėmis, bendrauju, niekam nėra malonu. Savo skausmą turi išgyventi tik pats, nereikia kitiems krauti tų dalykų.“

Tris vaikus užauginusi Prezidento A. Brazausko dukra neslepia gyvenime patyrusi nemažai skausmo bei vargo. Sunkiai sirgo dukra, daug metų teko ją slaugyti, kai ji pasveiko – susirgo vyras. „Svajonių niekada neturėjau. Atsimenu, namuose vyko vakarėlis, susėdę mes, moterys, šnekėjomės, visos ėmė pasakoti, apie ką svajoja. Aš tuo metu nieko nesvajojau, tik norėjau, kad nepablogėtų“, – prisimena Laima, dabar suvokianti, jog tik likusi viena įgijo laiko sau. Tik ką su juo daryti, kai vaikai užauginti, vyro nebėra.

Vienam ir vienišam nesinori nieko: „Iš pradžių ta laisvė buvo baisi. Dabar po truputi jau priprantu, išeinu iš sunkiosios būsenos. Verkiu, palengvėja. Juokinga, bet ėmiau nešioti tik gražius apatinius, ko anksčiau nedariau. Prisipirkau gražių pižamų, nežinau nei kam, nei kodėl. Man sūnus labai gražiai pasakė, kad pagaliau perkuosi daiktus, kurių noriu. Kartą per metus nusiperku vienus, bet labai gerus kvepalus – kaip dovaną sau. Pradėjau galvoti, jog man reikia pradėti save mylėti. Labai ilgai tarnavau kitiems. Nors mylėjau ir viską dariau iš meilės, bet tarnavau.“

Apie gyvenimą po artimo netekties, apie išgyvenimą po sunkios slaugos, apie meilę sau ir kitiems – atviras pokalbis su L. Mertiniene „Stiliuje“ kovo 31 d., 19.30 val. per LRT TV. Vedėja Violeta Baublienė.