Tavo LRT

2018.03.20 18:15

LRT generalinio direktoriaus rinkimai: A. Valinskas atsiėmė kandidatūrą

Nuo ryto posėdžiaujančios Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Tarybos laukia didelis darbas – išrinkti naują LRT generalinį direktorių. 11 kandidatų antradienį Tarybai pristatė savo vizijas, kaip reikia tinkamai vairuoti nacionalinį transliuotoją. Baigiantis Tarybos ir pretendentų pokalbiams paaiškėjo, kad prodiuseris Arūnas Valinskas kandidatūrą atsiima – apie tai jis Tarybą informavo raštu.

Vadovauti LRT siekia viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas, konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, buvęs BNS vadovas Artūras Račas, teisininkas Liudvikas Ragauskis, visuomeninio transliuotojo darbuotojas Justas Senapėdis, dvi kadencijas jam vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, LRT darbuotojas Aldaras Stonys, Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, signataras Zigmas Vaišvila.

Konkursą į pareigas laimės tas asmuo, kurį palaikys daugiau nei pusė visų LRT tarybos narių. Jei tokių kandidatų atsiras ne vienas, Tarybos nariai balsuos iš naujo, kol paaiškės laimėtojas. Kandidatai į tarybos posėdį kviečiami abėcėlės tvarka.

„Mano nuotaikos optimistinės visada, nes priešingu atveju kam dalyvauti, jeigu iš anksto pasiduodi, – žurnalistams antradienį sakė A. Siaurusevičius. – Man teko garbė ir didesnė atsakomybė dalyvauti įdomiu laikotarpiu, transformacijų laikotarpiu. Mes per tą laiką labai keitėmės, tą vertina mūsų žiūrovai ir klausytojai, bet aišku, mano programa yra pokyčių ir permainų programa.“

A. Siaurusevičius teigė žinantis, kur LRT reikėtų eiti toliau, jis minėjo, kad reikia tęsti modernizavimą. „Mes turime būti geriausi. Jei nulems likimas, kad būsiu vėl generaliniu direktoriumi, tai bus pagrindas“, – pabrėžė kadenciją baigiantis LRT vadovas.

Savo klaidomis jis įvardijo galbūt kartais per lėtus veiksmus ir tvirtesnių sprendimų trūkumą, tačiau kartu pabrėžė, kad nors LRT yra nepriklausoma, ji nėra savarankiška ir negali veikti, jo žodžiais, neatsižvelgdama į aplinką, kurioje egzistuoja.

Audrius Siaurusevičius, BNS nuotr.

„Aš Tarybai sakiau, kad vis dar tikiu, kad galima grįžti į normalų dialogą su Seimu“, – sakė jis, turėdamas omenyje Seime atliekamą parlamentinį tyrimą dėl nacionalinio transliuotojo lėšų naudojimo. LRT vadovybė politikų kišimąsi yra įvardijusi siekiu daryti įtaką transliuotojo turiniui.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės vizijoje – internetas

Viena realiausių kandidačių į šį postą įvardijama buvusi portalo delfi.lt redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė Tarybai pristačiusi savo matymą, kaip turi atrodyti LRT: „Skaidrumas, efektyvumas ir turinio integracija.“

„Manyčiau, kad mano ilgametė patirtis naujienų portale gali padėti šiai žiniasklaidos grupei jos visą gaminamą puikų turinį nunešti iki interneto ir ten esančių vartotojų“, – pabrėžė ji.

Tarybos klausimai, anot jos, buvo dalykiški ir korektiški – jos Tarybos nariai klausė apie programą ir dabartinę LRT situaciją.

BNS nuotr.

Už LRT Viešųjų pirkimų vadovą kalbėjo holograma

LRT Viešųjų pirkimų vadovas Justas Senapėdis Tarybai savo programą pristatė neįprastu būdu – už jį kalbėjo holograma, atvaizduojanti paties kandidato galvą.

„Viskas, kas šnekama, apie inovacijas, apie moderniausią televiziją, tai reikia parodyti“, – kalbėjo jis. Kandidatas teigė manantis, kad toks būdas prisistatyti padarė įspūdį Tarybai.

J. Senapėdis sakė, kad jis pasisako už modernumą, inovacijas, o svarbiausiu savo darbu, jei būtų išrinktas, mato jaunojo žiūrovo susigrąžinimą.

Istorikas, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis Bernardas Gailius žurnalistams prieš pokalbį su Taryba prasitarė, kad sėkmės šiame konkurse atveju iš konservatorių partijos išstotų.

BNS nuotr.

Po pokalbio su Taryba B. Gailius teigė, kad jo pasiūlytame plane LRT – geriau integruota Lietuvos televizija.

„Kaip? Visaip. Aš Tarybai gana smulkiai papasakojau, kaip tą matau. Tai palaukime, kokie bus įspūdžiai“, – teigė jis ir nesiėmė spėlioti, ar gali tikėtis sėkmės generalinio direktoriaus rinkimuose.

K. Krivickas: man padėkojo už ryžtingą atvirumą

Tapti LRT generaliniu direktoriumi pretenduojantis prodiuseris Kristupas Krivickas po pokalbio su Taryba teigė, kad jam sekėsi puikiai.

„Jaučiau Tarybos narių labai didelį susidomėjimą ir įsitraukimą į tai, apie ką aš kalbu“, – sakė jis.

BNS nuotr.

K. Krivickas tvirtino, kad daugelis dalykų, kuriuos jis pasakė, Tarybai esą nebuvo žinomi. Prodiuseris teigė pasakojęs apie prarandamas LRT pozicijas, krentantį LRT radijo reitingą – iš ilgamečio lyderio šis radijas pagal reitingus nukrito į trečią vietą, tai, kad LRT Kultūros kanalas kasdien nesurenka nei 1 proc. žiūrovų.

Kandidatas teigė savo tikslus įvardijęs skaičiais, kiek paaugtų nacionalinio transliuoto auditorija. Taip esą lengviau pareikalauti generalinio direktoriaus atsakomybės.

„Bet pirmiausiai, už ką Tarybos nariai man padėkojo – už gerą ūpą. Kad, štai, apie ką mes galvojame, bet iki šiol atvirai prie šio Tarybos stalo niekas nedrįsdavo pasakyti. Tai buvo, man atrodo, toks abipusis jausmas, ir mes atvirai pasikalbėjome ir man padėkojo už šį ryžtingą atvirumą“, – teigė kandidatas.

Teisininkas Liudvikas Ragauskis po pokalbio su Taryba teigė, kad LRT generalinis direktorius savo strategijos nerengia, jis vykdo Tarybos patvirtintus tikslus.

BNS nuotr.

Jis sakė kalbėjęs apie tai, kad LRT metas nuo HD formato pereiti prie Ultra HD formato.

„Jeigu nueinate į spektaklį gero turinio ir jums uždeda akinius su dioptrijomis, tai kiek jūs žiūrėsite? Jeigu televizija turės puikias laidas, bet nepasirūpins, kad jos būtų transliuojamos geros kokybės raiška, auditorijai bus turbūt nuobodu“, – svarstė jis.

L. Ragauskis pabrėžė, kad yra ne tik teisininkas, bet baigęs ir verslo administravimą ir vadybą, o kaip tik tokio išmanymo reikia LRT generaliniam direktoriui: „Ši pareigybė yra ne žurnalistinė, o vadybinė, teisinė. Nes direktorius pasirašo finansinius dokumentus, jis turi suvokti kaip sudaromos finansinės ataskaitos, kaip vyksta buhalteriniai dalykai.“

Viešojoje erdvėje vyravo nuomonė, kad aršiausia kova vyks tarp  M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir A. Siaurusevičiaus.

Konkurso sąlygos

Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pretendentai į visuomeninio transliuotojo vadovus turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą – magistro laipsnį arba jį atitinkantį vienpakopį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, išmanyti Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, žinoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR visuomenės informavimo įstatymo, LR Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo turinį, išmanyti Visuomenės informavimo etikos kodekso, Europos Sąjungos teisės aktų visuomeninių transliuotojų reglamentavimo srityje, Europos transliuotojų sąjungos statuto reikalavimus.

Taip pat LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu turi neišnykusį teistumą, taip pat jeigu buvo atleistas iš darbo už tai, kad neatitiko įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar už etikos normų pažeidimus. Šios nuobaudos neturi įtakos, jei nuo jų gavimo yra praėję daugiau negu 3 metai.

Jei pirmojo LRT tarybos balsavimo metu nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip pusės tarybos balsų, to paties posėdžio metu bus skelbiamas antras slaptas balsavimas. Jame dalyvaus du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu keli žmonės surinko vienodą skaičių balsų, antrame balsavime renkamasi iš šių kandidatų.

Jeigu ir antro balsavimo metu nugalėtojas nepaaiškėja, artimiausiame LRT tarybos posėdyje skelbiamas naujas konkursas. Tokiu atveju taryba paveda generalinio direktoriaus pareigas eiti tuo metu šias pareigas užimančiam arba laikinai tas pareigas paveda eiti kitam asmeniui, kol bus išrinktas naujas vadovas.

LRT tarybos nariai: LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, LRT tarybos pirmininko pavaduotoja Lolita Jablonskienė, Giedrė Lastauskienė, Andrius Puksas, Darijus Beinoravičius, Vilija Targamadzė, Raimondas Savickas, Vytautas Petras Plečkaitis, Liudvikas Gadeikis, Darius Chmieliauskas, Kornelijus Platelis, Dalia Kutraitė Giedraitienė.

Prezidentė ragina LRT vadovą rinkti atviru balsavimu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina LRT direktorių rinkti atviru balsavimu.

Jos patarėjo Mindaugo Lingės teigimu, atviras balsavimas leistų užkirsti kelią intrigoms ir manipuliacijoms. „Prezidentė mano, kad atviras balsavimas padėtų užtikrinti skaidrumą, padėtų išvengti intrigų ir galimų manipuliacijų“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad įstatymas numato, jog LRT veikla yra vieša ir nėra jokios prievolės direktorių rinkti slaptai.

BNS nuotr.

Anot Ž. Pečiulio, dabar keisti numatytos balsavimo tvarkos jau negalima, todėl į prezidentės pastabas nebus atsižvelgta.

„Mes nekeičiame pozicijos dėl slapto balsavimo, nes mūsų tvarkoje yra parašyta, kad tvarkos keisti ją paskelbus arba prasidėjus konkursui negalima. Mes negalime pažeisti pačių priimtų nuostatų, tai tikrai balsavimas bus uždaras“, – po BNS antradienio rytą sakė Ž. Pečiulis, komentuodamas prezidentės poziciją.

„Jeigu būtų skelbiamas naujas konkursas arba po penkerių metų mes tuos dalykus tikrai turėtume svarstyti, bet šiandien mes tiesiog būtume apskųsti turbūt visų nelaimėjusių konkurso teismui, kadangi pažeistume tvarką, kurią nustatėme prieš beveik du mėnesius“, – teigė jis.

Seimo komisija tiria LRT veiklą

Baigiantis rudens sesijai, Seimas sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Parlamentarai teigė, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Komisijai buvo pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.

Ž. Pečiulis, BNS nuotr.

Komisija taip pat turi išsiaiškinti, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Be to, ketinama įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų.

Kritikai šios komisijos sudarymą vadino spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už „valstiečiams“ nepatogius klausimus. O komisijos iniciatoriai pabrėžė, kad ketina aiškintis išskirtinai LRT finansus.

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad sprendimas bus paskelbtas rudenį.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1 d.