Tavo LRT

2018.02.23 16:38

Prostitucija: prekybos žmonėmis rezultatas ar laisvas pasirinkimas?

LRT.lt2018.02.23 16:38

Kai kalba pasisuka apie prostituciją ir kitas seksualines paslaugas, dažnas nudelbia akis, nenori diskutuoti, kaltina pačias šiame versle besisukančias moteris ir vyrus ar situacijos nekontroliuojančias valstybes. Prieš daugiau nei dešimtmetį aktyviai nagrinėta prekybos žmonėmis tema, panašu, vėl atsidūrė kitų aktualijų šešėlyje, tačiau, pasak specialistų, nusikaltėliams kasmet vis dar atneša milijardinį pelną. Todėl kyla klausimas: ar dėl to išties kaltos pačios aukos?

„Prekyba žmonėmis egzistuoja ir egzistuos ilgai, kadangi tai yra labai didelis pelnas. Prekeiviai žmonėmis iš to pasipelno. Lietuvoje visuomet buvo žmonių, kurie yra socialiai pažeidžiami – jauno amžiaus, naivūs, patiklūs, kurie nori geresnio gyvenimo, lengvo uždarbio“, – sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotoja Vaida Matusevičiūtė.

Pelnas, gaunamas prekiaujant žmonėmis, daugelį gali priversti išsižioti – sumos kasmet siekia milijardus. „Kiekvieno nusikaltimo šaknys yra tos pačios. Galima būtų lyginti uždirbamo pelno dydį. Pasauliniu mastu prieš keletą metų buvo skaičiuojama, kad iš prekybos žmonėmis uždirbama apie 150 milijardų JAV dolerių“, – tikina istorikas, politologas ir visuomenės veikėjas prof. Raimundas Lopata.

Profesoriaus duomenimis, net trečdalis savo kūną pardavinėjančių moterų vis dėlto tai daro savo pačių noru: „Verta pastebėti, kad net 30 procentų aukų žino, kur važiuoja ir prekiauja savimi savo noru. Gali būti daug priežasčių – paprasčiausia kalbėti apie socialinius, ekonominius dalykus, socialinį saugumą, vartotojišką visuomenę ir troškimą pasipelnyti, bet yra vietos ir moraliniams įsitikinimams, o tai jau visuomeninė, net politinė problema, kuri turėtų būti sprendžiama kiekvienoje valstybėje.“

R. Lopatos išsakytoms mintims prieštarauja „Vilniaus moterų namų“ direktorė Lilija Vasiliauskienė, kurios nuomone, nė viena moteris prostitucijos nepasirenka savo noru. „Tai pagrindinė šaknis, pradas mūsų patriarchalinės seksistinės visuomenės, kuris daro moterį auka dar iki to momento, kai ji tampa tiesiog auka teisine prasme. Mes to negalime laikyti sutikimu laisva valia. Sakyti, kad 30 procentų žino, kur važiuoja, yra nediskursyvu ir papildo aukos kaltinimo diskursą“, – sako ekspertė.

LRT stop kadras

Turbūt daugelis dar puikiai atsimena bene garsiausiai mūsų šalyje nuskambėjusį atvejį, kai viena gyventi palikta šešiolikmetė Danguolė Rasalaitė pateko į prekybos žmonėmis pinkles ir buvo išvežta savo kūno pardavinėti į Švediją. Apie jos gyvenimą ir tragišką mirtį buvo sukurtas pripažinimo sulaukęs švedų filmas „Lilija amžinai“.

LRT KULTŪROS laidos „Kultūros teismas“ akiratyje šįkart atsidurs būtent ši tema. Filmo personažė Lilija, suviliota jos draugu save vadinusio Andrejaus, buvo priversta svetimoje šalyje užsiimti prostitucija, o merginos skausmas ir neviltis pasibaigė tragiška žūtimi.

Nepilnametė Lilija iš pradžių buvo uždara, tyli, paklusni mergaitė, tačiau jos mamai išvažiavus dirbti į JAV, ji liko gyventi viena ir pradėjo palaidą gyvenimą. Netrukus jos gyvenime atsirado Andrejus, pasiūlęs geresnio gyvenimo ieškoti Švedijoje. Jis merginai gavo padirbtą pasą ir pardavė sekso vergijai.

Nepilnamečiai asmenys teisiškai išreikšti savo valios negali, todėl „Kultūros teisme“ Andrejus bus teisiamas už prekybą žmonėmis, dokumentų padirbinėjimą. Kaltinamojo teigimą, kad Lilijai į Švediją išvažiuoti jis pasiūlė iš meilės, norėdamas ten kartu su ja kurti ateitį, kaltintojas, socialinių mokslų daktaras Tomas Girdenis laikys melu – ar tikrai mylintis žmogus galėjo jauną merginą vieną išsiųsti į nežinią?

Kaip ir kokie žmonės dažniausiai tampa prekybos žmonėmis aukomis? Į kokius nusikaltimus dažniausiai įpainiojami lietuviai? Kaip galima išvengti prekybos žmonėmis ir prostitucijos pinklių? Kokiais argumentais savo tragiškai pasibaigusius veiksmus teisins kaltinamasis? Ką apie šią temą mano paprasti praeiviai? Kokį verdiktą paskelbs teisėja Snieguolė Matulienė?

Apie visa tai – laidoje „Kultūros teismas“ penktadienio vakarą 20.30 val. per LRT KULTŪRĄ.