Tavo LRT

2018.02.04 14:12

A. Kriščiūnas: kad taptum laimingas, pakanka minutės per dieną

Vasaras Lietuvoje, o žiemas – Kanaruose leidžiantys rašytoja Jurga Baltrukonytė ir fotomenininkas Algis Kriščiūnas tikina, kad net ir toks iš pažiūros romantiškas gyvenimo būdas turi savo „kitą pusę“ – pora neslepia, kad jų kelyje pasitaiko ir baisių ar abejoti savo sprendimais priverčiančių momentų. O kai pakliūva į, regis, beviltiškas situacijas, juos išgelbsti skaičiavimas.

Šiuo metu tarp Fuerteventūros ir Vilniaus gyvenanti pora tvirtina dabar esanti laiminga, tačiau pirmoji kelionė į Kanarus nieko panašaus nežadėjo.

„Į Kanarus išvykome, kai dukrai Paulai buvo pusantrų metukų. Nusprendėme praleisti žiemą ten, išsinuomojome apartamentus penkiems mėnesiams. Skridome ilgai, visą dieną, dukra truputį sirguliavo. Nusileidę išsinuomojome mašiną, naktį važiavome nežinoma kryptimi. Aš vairuoju, Jurga su Paula sėdi ant galinės sėdynės, ir ši staiga pradėjo vemti. O paskui ją – ir Jurga. Kanarus pasitikome fontanais. O kai atvažiavome į savo išsinuomotą būstą, pamatėme, kad viskas ne taip, kaip mums buvo pristatyta. Viskas tiesiog tragiškai blogai“, – su šypsena pirmąją kelionę prisimena A. Kriščiūnas.

Nors dabar išvykimas į šiltuosius kraštus, kol Lietuvoje žiema, tampa savotiška mada, fotomenininkas tikina, kad jokių tendencijų diktuoti jie neketino – paprasčiausiai pabandė ir suprato, kad yra būdas gyventi tokį gyvenimą, apie kokį svajojo. Tačiau neslepia, kad šiam žingsniui prireikė drąsos.

„Visi klausia, ar buvo baisių momentų – taip, buvo ir tiesiog siaubingų. Pavyzdžiui, tuomet, kai išleidome savo vaiką į mokyklą, nors ji nemokėjo nė vieno žodžio ispaniškai.Nuvedėme savo šešerių su puse dukrą į klasę, palikome. Eidami į kavinę, bliovėme iš siaubo. Ir kai jau atėjo laikas ją pasiimti iš mokyklos, mus apėmė siaubas, vis mąsčiau, kad ji pasakys, jog viskas blogai. Bet nieko panašaus. Ji tik pasakė „Gerai. Rytoj noriu vėl“, – juokiasi fotomenininkas.

J. Baltrukonytė pripažįsta, jog pasitaiko situacijų, kai vienam ar kitam viskas atrodo labai blogai. „Tada labai padeda skaičiavimas. Paskaičiuokime dalykus, kurie yra blogi, ir kurie – geri, ir nusiraminame. Esame draugiška panikierių šeima. Bet kai ateina laikas, mes užsimerkiame ir neriame“, – tvirtina žurnalo redaktorė ir knygų autorė.

O tik svajojančius ir lemtingo žingsnio taip ir nesiryžtančius priimti J. Baltrukonytė ramina: „Kiekvieno žmogaus gyvenime yra proga, kurią reikia pagauti. Pvz., saloje gyvena pensininkė Baba Laima. Jai yra 66 metai. Ji kasdien maudosi vandenyne ir gyvena savo gyvenimą Kanaruose. Jai užtenka kelių šimtų eurų per mėnesį.“

Jos mintį pratęsia A. Kriščiūnas: „Labiausiai mus įkvepia kasdieniai paprasti žmonės, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tokie „nieko įdomaus čia nebus“. Bet kai jie pradeda kalbėti, pamatai, kad jo gyvenimo istorija yra daug stipresnė nei tavo paties.“

Fotomenininkas įsitikinęs, jog jei žmonės Lietuvoje iš tiesų veiktų tai, kas jiems patinka, jie padarytų gerokai geresnių dalykų ir gyventų įdomesnį gyvenimą. „Reikėtų, kad žmonės kiekvieną dieną pagalvotų, ar jiems patinka tai, ką jie daro. Ar jiems patinka toks gyvenimas, kokį jie susikūrė ir ką reikėtų daryti, kad jie jį pakeistų taip, kaip norisi.

Tam reikia tiesiog vienos minutės per dieną. Jei negalvosi, keisti nepradėsi niekuomet. O jei kasdien pamąstysi, vieną dieną atsakymas ateis“, – pataria A. Kriščiūnas.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Editos šou“.