Tavo LRT

2018.01.28 15:23

Klausiate – atsakome? Ar prie pirkinio privalo būti instrukcija lietuvių kalba?

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.01.28 15:23

Civilinis kodeksas numato, kad sudarius vartojimo sutartį ar kitaip pirkimo-pardavimo sutartį, informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba, sako Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksas Žalpys. Verslininkas vėliau privalo įrodyti, kad tokia informacija pirkėjui buvo suteikta.

LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, kodėl pirkdamas kompiuterį negavo daikto naudojimo instrukcijos lietuvių kalba.

„Pirkdamas kompiuterį salone gavau prietaiso naudojimo instrukciją penkiomis užsienio šalių kalbomis. Paprašiau, kad pateiktų ir lietuvių kalba, bet man atsakė, kad kompiuteriais prekiaujama be lietuviškų instrukcijų. Kas kontroliuoja šios bendrovės veiklą? Ar ji nepažeidžia valstybinės kalbos, vartotojų teisių apsaugos įstatymų bei mažmeninės prekybos taisyklių?“ – klausimą užduoda klausytojas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas A. Žalpys sako, kad klausytojas yra teisus ir informacija turėjo būti suteikta ir lietuvių kalba.

Pagal LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnį, pardavėjai privalo suteikti vartotojams informaciją valstybine kalba. Civilinis kodeksas numato, kad, sudarius vartojimo sutartį ar kitaip pirkimo-pardavimo sutartį, informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba ir verslininkas vėliau privalo įrodyti, kad tokia informacija pirkėjui buvo suteikta.

„Klausytojo atveju tikrai verslininkas pažeidė šių teisės aktų nuostatas. Tokiu atveju, kaip numato Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis, mes rekomenduojame vartotojui pirmiausia kreiptis į pardavėją“, – kalba A. Žalpys.

Jeigu atsakymas netenkina arba pardavėjas išvis nepateikia atsakymo, tuomet vartotojas turi teisę kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei pateikti skundą dėl pardavėjo veiksmų. Tarnyba, išnagrinėjusi vartotojo pateiktą informaciją, priims atitinkamą sprendimą.

„Noriu pažymėti, kad vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimti sprendimai yra privalomo pobūdžio. Informacijos nepateikimas traktuojamas kaip prekių, daikto ženklinimo pažeidimas už kurį gali būti skiriama bauda nuo 100 eurų“, – priduria A. Žalpys.