„Gyvename tokiame susvetimėjusiame mieste, susvetimėjusioje kaimynystėje, kur kaimynas kaimynui – visiškas vilkas“, – pastebi LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja Eglė Daugėlaitė. Ji abejingumo atsisakyti siūlo kuriant bendruomenes ir jas skatinant.
Moteris siūlo kurti „draugišką kaimynystę“ – bendrą, paskatinantį ženklą, kuris reikštų, kad žmonės rūpinasi daugiabučio namo kiemu, nors jis ir priklauso savivaldybei, kad jiems ne tas pats, kas dedasi, ir apie tai praneša savivaldybei ar policijai. LRT žurnalistė sako, kad vienytis galėtų ne tik kaimynai, bet ir bendrų pomėgių turintys žmonės.
„Bendruomeniškumo Lietuvai tikrai trūksta. Kai žmonės išvažiuoja gyventi į mažesnius miestelius ar kaimelius, jie būna nustebę. Užsienyje bendruomeniškumas tarsi irgi atbunda, nes tik taip turi progą bendrauti su savo artimos aplinkos žmonėmis, todėl užsienyje lietuvių bendruomenės tokios stiprios“, – mano ji.
E. Daugėlaitė su džiaugsmu prisimena gimtojoje Klaipėdoje tėvų rajone egzistuojančią kaimynų tradiciją, kai visi kaimynai susirenka į pasisėdėjimą prie gatvėje pačių sustatytų stalų.
„Žinoma, tai – privačių namų rajonas, tačiau norėtųsi, kad ir daugiabučio kieme nebūtų taip, kad niekas neištaria „labas“, – pastebi žurnalistė.
Paklauskime, kaip sveikata
E. Daugėlaitės teigimu, ir tėvai vaikų dabar nebemoko sveikintis su kaimynais, ar bent nesusigūžti, kai klausiama, kaip sekasi. „Sakome, kad užsienyje visi labai draugiški, teiraujasi, kaip gyveni. Jei pradėtume bent kažkiek klustelėti, kaip sekasi, galų gale, kaip kaimynės sveikata, tai ir Lietuva taptų saugesnė, švaresnė, mielesnė“, – įsitikinusi LRT laidų vedėja.
Jos pastebėjimu, žmonės dažniausiai rūpinasi nuosavu kiemu, kurį apsitveria tvora, o bendro naudojimo patalpos daugiabučiuose – visų, tačiau imtis jų priežiūros niekas neskuba.
„Kartais jaučiuosi viena lauke. Turiu komendanto gyslelę, mane erzina, kai žmonės labai abejingai žvelgia į tą aplinką, kurioje gyvena. Nešei šiukšles, pametei kažką ir galvoji, kad kažkas kitas pakels, kad ne tavo namai, ne tavo laiptinė, nors ji yra bendro naudojimo“, – savo pastebėjimais dalijasi E. Daugėlaitė.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
Ji prisimena, kad, rodžius iniciatyvą, ne kartą teko nusivilti. „Gyvenau Fabijoniškėse. Vyko akcija „Darom“. Kiemas apverstas, priverstas baldų, nes kažkam atrodo visiškai normalu numesti prie konteinerio stambiagabaričius daiktus ir nesirūpinti išvežti. Atspausdinau kvietimus susirinkti ir „daryti“. Name buvo 200 gyventojų, neišėjo nė vienas žmogus. Buvau viena ir man buvo taip liūdna. Susikroviau į savo mažą mašiną, kiek pajėgiau, ir išvežiau“, – istoriją pasakoja E. Daugėlaitė.
Ji stebisi, kad, kuo didesnė vietos bendruomenė, tuo labiau visi gūžiasi ir galvoja tik apie save. „Tada ir tai, kad kaimynas rėkia ir mušasi už sienos, irgi pasidaro normalu. Daug problemų atsiranda, kai pasidarome tokie abejingi“, – įsitikinusi žurnalistė.
Su abejingumu kovoti – ir griežtomis priemonėmis, ir paskatinimais
E. Daugėlaitės žodžiais, blogai ir tai, kad žmonės labai dažnai siekia naudos tik sau. „Net namo pirmininkais tampa ne šiaip sau. Kad žmogus iš idėjos taptų namo pirmininku ir rūpintųsi visų gerove – stogu, kuris varva, bet jis gyvena 2 aukšte ir ant jo tikrai nevarva, arba balkonais, nors jo neturi – turi turėti truputėlį altruizmo“, – pastebi ji.
Tačiau čia moteris kritikos turi ne tik bendruomenėms, bet ir miestų valdžiai. „Mes, kaip miestiečiai, besirūpinantys vaikų saugumu, nors vaikų neturime, metus su savivaldybe derinome medžių genėjimo klausimą. Metus. Tai kaip tau gali kilti noras būti altruistu? Nupjovė galiausiai tik tuos, kurie kėlė pavojų, tačiau vis tiek liko nepatenkintų žmonių“, – pasakoja E. Daugėlaitė.
Žurnalistė stebisi ir bendra elgesio kultūra. „Žmonės išveža šiukšles į mišką, negi galvoja, kad ten kažkas atvažiuos ir surinks? Arba plaukioja valtimi ir lengva ranka meta šiukšles į vandenį“, – stebisi ji.
Išmušti abejingumui, moters nuomone, pasitarnautų ir griežtos priemonės: baudos, kurios didėtų už pakartotinius nusižengimus. Ji pastebi, kad fiksuoti tokius nusižengimus nėra lengva, tačiau žmonės jau tapo nepakantūs nedrausmingiems automobilių statytojams ir apie tai dažnai pilietiškai praneša, tad tokia pati tradicija galėtų atsirasti ir šiukšlintojų drausminimui.
„Galbūt draugišką kaimynystę galima paskatinti kokia nors ypatinga lengvata iš savivaldybės: jei matai, kad žmonės gražiai tvarkosi ir praneša apie pažeidimus ar pan.“, – siūlo E. Daugėlaitė.
LRT žurnalistė sako, kad projektas „Idėja Lietuvai“ leidžia išgirsti žmonių idėjas ir mintis. „Nors kai kurios jų sunkiai pasiekiamos, kitos atrodo labai realistiškos. Linkėčiau, kad jos būtų įgyvendintos. Gerai, kad atsirado toks ruporas idėjas išsakyti ne tik žinomiems žmonėms, kurie ir taip turi galimybes tai padaryti, bet ir visiems piliečiams, kurie gali jas parašyti“, – kalba žurnalistė.
