„[Per pastarąjį dešimtmetį matyti] labai aktyvus lėšų leidimas nuosaviems automobiliams, būsto remontui, baldams, tai reiškia, kad mes jau turime laisvų pinigų ir geriname savo gyvenimo kokybę“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako LRT RADIJO žurnalistas, laidos „PIN kodas“ vedėjas Mindaugas Aušra, pristatydamas naująją radijo laidą.
Reikėtų pastebėti, kad 2005 metais įvyko vidutinio atlyginimo šuolis. Anot žurnalisto, tai yra šviesioji pusė ir rezultatai, kurie džiugina. Tačiau reikia atsiminti, kad, nors pajamos ir kilo mažiausiai uždirbantiems, pensininkams, socialines išmokas gaunantiems asmenims, tačiau jos kilo labai lėtai ir menkai. Vis dėlto pensininkai, neįgalieji ir darbo neturintys asmenys sudaro trečdalį mūsų visuomenės.
„Labai gražu žiūrėti į vidutinio atlyginimo aukščiausią rezultatą, kaip smagu, kad jis yra virš 800 eurų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad vidutinio atlyginimo neuždirba daugiau negu pusė šalies gyventojų. Tai, ką matome, yra šviesioji pusė, bet yra ir tamsioji pusė, o ji, vis dėlto, yra didesnė“, – sako M. Aušra.
Kaip pastebėjo „Labas rytas, Lietuva“ laidos vedėjas Ignas Krupavičius, švenčiame valstybės atkūrimo 100-metį, bet kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų krepšelio skaičiai rodo, kad dar nesame išsivystę kaip valstybė.
Anot M. Aušros, kalbant apie 1993–2006 metus matyti, kad iš tiesų, bent jau tuo laikotarpiu, nebuvome išsivysčiusi valstybė. Atsakymas, kodėl taip nutiko, esą, yra paprastas ir elementarus. Ekspertai sako, kad kuo didesnę dalį mūsų pajamų krepšelio sudaro išlaidos maistui ir kuo mažesnę dalį – išlaidos paslaugoms, tuo esame labiau neišsivysčiusi valstybė.
„Bet mes matome, kad pokyčiai vyksta. Pažiūrėkime, 1996 metais maistui išleisdavome 60 procentų visų savo lėšų. Tai yra beprotiškai daug. Dar reikia turėti omenyje, kad iki 2000 metų ne tiek daug ir tų paslaugų Lietuvoje buvo“, – atkreipia dėmesį M. Aušra.
Žurnalisto pasakojimu, paskui ši proporcija mažėja ir kitas dešimtmetis rodo, kad valstybė sėkmingai vystosi. Išlaidos maistui mažėja, o paslaugoms – didėja. Tačiau, anot jo, nereikėtų sakyti, kad esame tokie išsivystę ir maistui išleidžiame tik apie 25 procentus pajamų, o visa, kas liko, – paslaugoms.
„Taip yra ne tik dėl išsivystymo. Taip, esame kur kas labiau išsivystę, turime begalę paslaugų, kurių neturėjome prieš 7 ar 8 metus, tačiau ir paslaugų kainos Lietuvoje kilo labiausiai. Iš kitos pusės, neliekame nevalgę, vis dėlto pirmiausiai renkamės maistą, o paskui paslaugą“, – teigia M. Aušra.
Laidos „PIN kodas“ vedėjo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį matyti labai aktyvus lėšų leidimas nuosaviems automobiliams, būsto remontui, baldams, tai reiškia, kad mes jau turime laisvų pinigų ir geriname savo gyvenimo kokybę.
„Ir net jeigu mes kalbame apie žmones, gaunančius minimalias pajamas, [...] jie už tas minimalias pajamas, žvelgiant dešimtmečiu atgal, [šiandien] vis tiek gyvena kokybiškesnį gyvenimą“, – sako M. Aušra.
Daugiau apie tai, kaip kito prekių ir paslaugų krepšelis per 25 metus, – vaizdo įraše.
LRT RADIJO laidą „PIN kodas“ žiūrėkite kiekvieną penktadienį 16:05 val.
