Lietuvos valdžios išsikeltas tikslas nuo 2015 m. įsivesti eurą vertinamas įvairiai. Nemažai Lietuvos verslo ir finansų institucijų pasisako už eurą, tačiau kai kurios apklausos rodo, kad gyventojai labiau norėtų dabartinės valiutos.
Lietuvos valdžios išsikeltas tikslas nuo 2015 m. įsivesti eurą vertinamas įvairiai. Nemažai Lietuvos verslo ir finansų institucijų pasisako už eurą, tačiau kai kurios apklausos rodo, kad gyventojai labiau norėtų dabartinės valiutos.
Kiek pati euro zona pasiruošusi plėstis ir kodėl euro nori Lietuvoje dirbantys Vokietijos verslininkai?
Eurą įsivesti lengva nebus
Pirmą kartą Lietuva eurą bandė įsivesti 2006-aisiais, tuomet įstoti į prestižine laikyta sąjungą sutrukdė infliacijos rodiklis. Praėjus septyneriems metams, Lietuvos Vyriausybė dar kartą žada siekti prisijungti prie euro zonos. Tačiau šiandien euro šalių sąjunga visai kitokia – dabar ji stovi ties ilgiausios istorijoje recesijos slenksčiu ir bando spręsti stagnuojančių Graikijos, Kipro, Ispanijos ekonomikos problemas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius LRT radijui sako, kad tokios aplinkybės anaiptol nereiškia, jog finansų drausmės besilaikanti Lietuva dabar gali tikėtis lengviau patekti į euro valstybių sąrašą. „Ne, tikrai taip nėra, žiūrima vienodai griežtai, žiūrima, ar valstybės šiandien atitinka nustatytus kriterijus ir ar yra garantijos, kad artimiausiu laikotarpiu šie kriterijai nebus pažeisti“, – tvirtina ministras.
Paklaustas, ar yra kokių žinių iš euro grupės, kad ji pasiruošusi priimti Lietuvą, R. Šadžius teigia, kad tokių žinių nėra ir negali būti, nes Lietuva kol kas išsikėlusi tik politinį tikslą eurą įsivesti 2015 m. „Paraišką įsivesti eurą mes pateiksime tada, kai būsime tikri, kad atitinkame Mastrichto kriterijus, ir galėsime tikėtis teigiamo sprendimo. Tik tada paraiška bus svarstoma ir bus kažkokia reakcija. Dabar nėra pagrindo svarstyti šitą klausimą“, – pabrėžia finansų ministras.
Pasak A. Šadžiaus, Briuselyje pasigirstančios nuomonės, kad Lietuvai jau dabar reikia euro grupės palaiminimo norint 2015 m. įsivesti eurą, atėjo ne iš oficialių institucijų.
Būtina bendradarbiauti
Ir nors neoficialiai, bet Briuselyje galima išgirsti nuomonę, kad Lietuvos vyriausybei euro klausimu reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su atsakingais institucijų pareigūnais. Kol kas čia Lietuvos politikų išsikeltas tikslas vertinamas atsargiai – daug kas priklauso nuo vyriausybės planuojamos finansų politikos, ar šalis atsitiks Mastrichto kriterijus, kurių pagrindiniai yra infliacijos, biudžeto deficito ir valstybės skolos rodikliai.
Šešerius metus Baltijos valstybėse dirbanti Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų atstovė Marena Diale-Schellchmidt sako, kad Lietuvoje savo verslą turintys vokiečiai laukia euro įvedimo, nes jiems svarbu parodyti, kad Lietuva yra Vakarų Europos ir euro zonos dalis, kad ji – įdomi verslo partnerė ir verslo kūrimo vieta. „Tai daugiau psichologinė jausena, bet ji tokia pat svarbi, kaip ir praktiniai dalykai. Nemanau, kad Lietuva ar Latvija keltų riziką euro zonai. Abi šalys griežtai laikosi taupymo politikos ir atsakingai prižiūri ekonomiką“, – kalba M. Diale-Schellchmidt. Be to, jos nuomone, abiejų šalių valiutos susietos su euru, tad jos euro zonai leis tapti labiau nuspėjai ir labiau gerbiamai.
Norima pasivyti Latviją
Įtakingos Vokietijos verslo organizacijos atstovė M. Diale-Schellchmidt mano, kad Lietuvos politikus prie Europos valiutos pastūmėjo ir Latvijos sprendimas eurą įsivesti jau kitąmet. „Dabar yra daugiau politinės valios įsivesti eurą nei buvo prieš metus. Manau, taip yra ne tik dėl to, kad pasikeitė vyriausybė ar prezidentės nuomonė, bet, pamačiusi, kad Latvija įsiveda eurą, Lietuva nenori atsilikti“, – įsitikinusi pašnekovė. Jos įsitikinimu, tai gali būti svari priežastis politikams judėti į priekį, be to, verslas Lietuvoje beveik šimtu procentų pasisako už eurą, nes tai labai palengvintų tarptautinį bendradarbiavimą ir pinigų pervedimą.
Vokiečiai ilgisi markės
Baltijos valstybėse dirbanti Vokietijos verslo atstovė M. Diale-Schellchmidt pastebi, kad gyventojai čia kaip niekur kitur stipriai prisirišę prie savo nacionalinių valiutų, tačiau sako, kad ir pati dar pagauna save kainas skaičiuojant markėmis, nors Vokietijoje euras atsirado prieš 10 metų.
„Manau, kad Baltijos šalių gyventojai stipriai prisirišę prie savo valiutų, nes ne taip seniai atgavo nepriklausomybę. Taigi išlieka daug sentimentų. Aš pati gyvenu Estijoje ir matau, kad žmonės vis dar ilgisi kronų, bet jie taip pat labai praktiški ir mato daug euro privalumų“, – sako Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų atstovė M. Diale-Schellchmidt.
