Vaistų kainų problemos įsisenėjusios ir apaugusios interesais, todėl labai gerai, kad vyriausybė mėgina žengti pirmuosius žingsnius, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, veikianti sistema brangi ir labai paranki brangių vaistų gamintojams bei prekybininkams, todėl vyksta didžiulis pasipriešinimas su užsakomaisiais straipsniais, tiesioginiu spaudimu ir išgalvotomis istorijomis.
– Vyriausybė pritarė siūlymui keisti vaistų patekimo į Kompensuojamųjų vaistų kainyną tvarką, kuri, pasak Aurelijaus Verygos, leis vaistus atpiginti trečdaliu, keisis jų patekimo į kainyną tvarka. Bet pats ministras sakė, kad spaudimas buvo didžiulis.
– Daugelis vyriausybių mėgino nors kiek apriboti kainų augimą ir paveikti situaciją, bet vis nepasisekdavo. Neapsikentusi Konkurencijos taryba atliko labai išsamų tyrimą ir pateikė labai daug pasiūlymų, kaip kainas sumažinti. Kainų, ypač vaistų, problemos yra įsisenėjusios ir apaugusios interesais, netgi paliestos korupcijos šešėlio, todėl labai gerai, kad vyriausybė, pasiremdama Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės rekomendacijomis, mėgina žengti pirmuosius žingsnius.
Tik noriu paminėti, kad tai dar ne visi žingsniai, kurie dabar numatyti ir buvo rekomenduoti. Matome tik pirmuosius mėginimus, kaip paveikti ir sumažinti kainas. Todėl sveikinu vyriausybę, kuri mėgina tai daryti.
Lietuvoje faktai tokie, kad brangiausių vaistų parduodama dešimt kartų daugiau nei pigiausių, nors gydo tą patį. Kompensavimo sistema iki šiol sukelia dirbtines kliūtis pigesniems vaistams patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. O pinigų išleidžiama kaskart vis daugiau. Pernai vyriausybė ir valstybė kompensacijoms skyrė 240 mln. eurų, o žmonės patys primoka per 50 mln. eurų. Tai išties didžiuliai pinigai.
Taigi matome, kad veikianti sistema brangi, bet labai paranki brangių vaistų gamintojams ir prekybininkams. Todėl yra toks didžiulis pasipriešinimas su užsakomaisiais straipsniais, tiesioginiu spaudimu ir išgalvotomis istorijomis. Ministerijai būtina užtikrinti ne tik skaidrią vaistų rinkos reguliavimo tvarką, bet ir jos kontrolę. Tai didžiulė užduotis. Tikiuosi, kad vyriausybė, žengusi pirmą žingsnį, mėgins žengti ir toliau. Žiūrėsime, kiek sumažės vaistų kainos.
– Vykstate į neeilinį Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kuriame bus kalbama apie Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sąlygas. Europos Parlamentas jau yra sakęs, kad pagrindinis klausimas – piliečių teisių užtikrinimas. Kas šioje diskusijoje svarbiausia Lietuvai?
– Lietuvai svarbu užtikrinti mūsų piliečių Jungtinėje Karalystėje situaciją – kad jie nebūtų diskriminuojami, kad visi piliečiai išsaugotų savo turimas teises ir socialines garantijas. Šio tikslo sieks visos ES šalys, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena beveik 3 mln. migrantų iš įvairių ES šalių. Be to, ES šalyse gyvena daugiau nei milijonas britų, todėl interesas susitarti – abipusis. Manau, kad šį tikslą galima pasiekti ir galėsime užtikrinti mūsų piliečiams situaciją, kurioje jie dabar, kad būtų išvengta bet kokių diskriminacinių veiksmų.
– Ko Lietuvos piliečiai gali tikėtis po „Brexito“? Jau dabar yra pasirodžiusių apklausų, rodančių, kad ketvirtadalis planuotų priimti Jungtinės Karalystės pilietybę ir taip netektų Lietuvos. Ką pasakytumėte tiems žmonėms?
– Skubėti keisti ir atsisakyti pilietybės yra beprasmiška, nes turėti ES pilietybę naudingiau. Su lietuvišku pasu galima keliauti po visą Europą. Socialines garantijas ir visavertį gyvenimą Britanijoje taip pat galima turėti ir su lietuvišku pasu. Tam, kad būtų galima gauti socialines išmokas, visai nereikia keisti pilietybės. Lietuvos piliečiai tik negalės dalyvauti politiniuose rinkimuose. Visos kitos gyvenimo sąlygos jiems bus užtikrintos, tad, prieš atsisakant europinės pilietybės, reikia kelis kartus pagalvoti.
