Kol kas reikia kalbėti apie tą koaliciją, kuri yra šiandien, nes, nepaisant visko, ji dirba, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, vyriausybė bendrauja ir bendraus su opozicinėmis frakcijomis, su kuriomis vienu ar kitu klausimu nuomonės sutampa. Vis dėlto, ar koalicija išsilaikys visą kadenciją, premjeras tikina neprognozuosiantis: „Prognozuoti – ne mano darbas. Galbūt mūsų iškilūs politologai galėtų paprognozuoti, įvertinti ir pateikti savo įžvalgas.“
– Pirmadienį ryte sakėte, kad dirbate mažumos vyriausybėje, tačiau vakare jau buvote gerokai nuosaikesnis ir teigėte, kad koalicija negriūva. Vis dėlto socialdemokratai išplatino pranešimą, kuriame sakė, kad koalicija negali būti pagrįsta diktatu. Kaip dabar yra? Ar iš tikrųjų „valstiečiai“ nepaiso socialdemokratų nuomonės?
– Manau, kad paisome nuomonės visais klausimais, nes mūsų nuomonės perkeltos į vyriausybės programą, vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą. Tiesiog jo nuosekliai laikomės.
– „Lietuvos žinioms“ vienas neįvardintas Seimo socialdemokratų frakcijos narys sakė: „Iš principo neisime iš koalicijos. Jeigu „valstiečiai“ nori, tegu išeina. S. Skvernelis turi vieną kartą suvaldyti savo aroganciją ir pagaliau suvokti, jog politikoje nėra taip, kad vienas nurodinėja, o kiti klusniai vykdo.“ Ką apie tai manytumėte?
– Aš tiesiog nekomentuosiu „no name`ų“ [liet. bevardžių – LRT.lt] pareiškimų. Arba tai yra žmogus, kuris konkrečiai pasako, arba tai yra galbūt kažkoks gandas, prasimanymas. Neturiu ką ir komentuoti apie tai.
– Kokie galėtų būti kiti variantai, jei socialdemokratų nebūtų koalicijoje? Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad jo partija atvira deryboms dėl bendradarbiavimo. Kaip vertinate tokią perspektyvą?
– Manau, kad kol kas reikia kalbėti apie tą koaliciją, kuri šiandien yra, nepaisant tam tikrų nepasirašytų, vakar išplatintų pranešimų (nors tokia tematika nebuvo kalbama su socialdemokratais), nepaisant kai kurių, kaip sako, neįvardintų asmenų.
Manau, kol koalicijos sutartis galioja, ji veikia. Mūsų vyriausybė, kaip ir frakcija, Seime ieško plataus sutarimo dėl reformų, reikalingų valstybei. Bendraujame ir bendrausime su opozicinėmis frakcijomis, su kuriomis vienu ar kitu klausimu nuomonės sutampa ir jos gali paremti vyriausybės sprendimus.
– Daug kas pastebi jūsų šiltus santykius su konservatorių partija. Ar jūs esate kalbėję apie galimybę būti su jais koalicijoje?
– Kalbama buvo rinkiminės kampanijos metu. Po to, kai buvo pasirašyta koalicijos sutartis, apie tai kalbos nebėra. Tiesiog kalbama ir diskutuojama apie atskirus vyriausybės siūlomus įstatymų projektus, kuriuos galėtų paremti didžiausia opozicinė frakcija Seime, jeigu jų nuomonė tais klausimais sutampa.
– Bent jau dabar koalicijai jokio pavojaus nėra?
– Manau, kad koalicija, kaip minėjau, nepaisant visko, šiandien dirba. Tą faktą mes ir konstatuojame.
– Ar koalicija išsilaikys visą kadenciją?
– Tikrai neužsiimsiu prognozėmis. Prognozuoti – ne mano darbas. Galbūt mūsų iškilūs politologai galėtų paprognozuoti, įvertinti ir pateikti savo įžvalgas.
– Pakalbėkime apie kitas aktualijas. Gintautas Kėvišas trečiadienį turėtų pasakyti, ar trauksis iš Operos ir baleto teatro vadovo pareigų. Jį trauktis paragino praktiškai visi aukščiausi šalies pareigūnai, tačiau, jeigu jis nesitrauks savo noru, panašu, kad priemonių jį atstatydinti kaip ir nėra?
– Noriu tik priminti, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas yra tiesiogiai pavaldus kultūros ministrei. Ji yra jo darbdavys. Kultūros ministrė priims sprendimus, vadovaujantis teisės aktais. Savo nuomonę pareiškiau ir aš, ir šalies prezidentė. Dabar situacija tokia, kad tą sprendimą, vienokį ar kitokį, turi priimti kultūros ministrė arba pats teatro vadovas.
– Ar kultūros ministrė, jeigu pats G. Kėvišas neatsistatydina, turi priemonių jį atstatydinti?
– Reikėtų šiuo klausimu diskutuoti su kultūros ministre. Pagal tą informaciją, kurią turiu, manau, kad galimybės yra.
– Vyriausybei šią savaitę sukanka 100 dienų. Jūsų minėti iškilūs politologai sako, kad planai tarsi ir geri, tačiau teks susitaikyti su tuo, kad gal reikėtų daug vaikščioti Seimo koridoriais, kalbėti su daugeliu Seimo narių akis į akį ir nuolat įtikinėti. Ką manote apie tokią perspektyvą?
– Manau, kad tokia perspektyva tikrai reali. Taip iš esmės ir vyksta. Aš tikrai daug vaikštau ir į frakcijas, ir su atskirais Seimo nariais, frakcijų lyderiais bendrauju. Manau, kad tą patį privalo daryti ir daro mūsų ministrai. Tiesiog ieškosime platesnio sutarimo, nes klausimai tikrai nėra lengvi. Jeigu kas galvoja, kad ministras pirmininkas arba vyriausybė diktuoja kažkam sąlygas, arba nori, kad paklustų kokiam diktatui, tai mes iš tiesų linkę kalbėtis argumentais, ne demagogija. Girdime argumentus ir galime ieškoti kompromiso, sutarimo, bet reikia kalbėti argumentais.
– Kiek sutampa vyriausybės ir Seimo požiūris.
– Aš galiu konstatuoti, kad vyriausybė vykdo savo programą, kurią patvirtino Seimo dauguma. Sutampa ar nesutampa, net kalbos negali būti.
– Kodėl tada politologų teigimu reikia įtikinėti Seimo narius?
– Jeigu kalbėtume apie bet kokią iš svarbesnių mūsų gyvenimo sričių, kur reikia daryti esminius pokyčius, tai pastebėtume, kad vyrauja nuomonių įvairovė. Šie klausimai tikrai jautrūs. Seimo nariai atstovauja savo bendruomenes. Kartais jie tiesiog negali priimti vienokio ar kitokio sprendimo, todėl reikia ieškoti platesnio sutarimo.
– Esate minėjęs, kad Darbo kodeksas turi įsigalioti liepos mėnesį. Čia alternatyvų kaip ir nėra, bet, premjere, ar viskas jau galutinai sutarta? Ar kuri nors iš tų grupių nepradės sakyti, kad vis dėlto kažkas ne taip, kažkas netinka? Esate minėjęs, kad ne visos pusės yra patenkintos.
– Iš tiesų aš galiu tik pakartoti, buvo paprašyta atidėti Darbo kodeksą, nes buvo gana daug išsiskyrusių pozicijų ir buvo priimta avariniu būdu. Mes paprašėme Trišalės tarybos, kad ji išplėstų savo atstovaujamų narių ratą: darbdaviai, socialiniai partneriai, profesinės sąjungos. Sunkiai, bet tai pavyko padaryti.
Antra, buvo paprašyta pradėti derėtis dėl punktų, dėl kurių buvo sudėtingiausia derėtis ir vyravo nuomonių išsiskyrimas. Derybos yra kompromisų menas. Visą laiką bus kažkas, kas turi nusileisti, kažkas galbūt vienoje pozicijoje pasiekė daugiau, kitoje – mažiau.
Po šių derybų nebuvo taip, kad visos šalys patenkintos. [...] Jeigu neklystu, dėl maždaug 19 svarbių punktų bendras sutarimas rastas. Tai yra esminis dalykas. Dabar (apie tai buvo kalbėta ir su partneriais socialdemokratais) suderėtas pozicijas vyriausybė adaptuoja į įstatymo projektą, teikia Seimui. [...] Liepos 2 d. įsigaliojus kodeksui Trišalė taryba ir toliau tęs savo darbą ir galės toliau derėtis ir tęsti derybas dėl įvairių pozicijų, susijusių su darbo santykiais.
