Sunku sugalvoti, ką Lietuvos institucijos ir vyriausybė dar galėtų padaryti, kalbant apie Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, valstybės politikai visada laikėsi labai griežtos pozicijos šiuo klausimu. Tačiau premjeras abejoja, ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis pagalbos Ukrainai klausimą iškėlė dėl nuoširdžių tikslų.
Praėjusią savaitę G. Landsbergis kreipėsi į S. Skvernelį dėl skubios humanitarinės pagalbos Ukrainos Avdejevkos miesto gyventojams skyrimo. Buvo siūloma stiprinti politinį spaudimą Rusijos federacijai dėl Minsko susitarimų pažeidinėjimo Ukrainoje.
Pasak premjero, toks kreipimasis verčia abejoti G. Landsbergio tikslais: „Galbūt aš prie to ir priprasiu, bet, manau, jei matome problemą, tai vienos ar kitos politinės partijos lyderis ar tiesiog politikas gali pakelti telefono ragelį arba ateiti pas ministrą pirmininką, kurio durys visą laiką atviros, ir pasakyti – yra problema, galbūt galime ieškoti kažkokių naujų, nestandartinių sprendimų. Kai pamatai naujienų agentūros ELTA pranešimą, kad toks kreipimasis yra... Tiesiog abejoju dėl tikslų, ar tikrai jie nuoširdūs.“
Vertindamas situaciją Ukrainoje, premjeras tvirtina, kad Lietuvos institucijos ir vyriausybė jau padarė labai daug: „Sunku sugalvoti, ką Lietuvos institucijos ir vyriausybė gali daugiau padaryti. Išreikštos ir šalies vadovės, ir vyriausybės, ir mano, kaip ministro pirmininko, ir užsienio reikalų ministro pozicijos. Mes niekada, kur bebūtume, nepraleidžiame Ukrainos temos. Visą laiką aiškiai išreiškiama parama.“
Jo teigimu, Lietuva yra išreiškusi aiškius reikalavimus dėl Rusijos. „Besąlygiškai turi būti laikomasi Minsko susitarimų, turi būti nutraukta Rytinės dalies okupacija [...]. Humanitarinė pagalba visą laiką pagal poreikį suteikiama. Ne tik humanitarinė pagalba. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuri sureagavo šiek tiek kitaip nei kitos valstybės į šį konfliktą“, – akcentuoja S. Skvernelis.
Pasak ministro pirmininko, daryti dar didesnio spaudimo Rusijai Lietuva nebegalėtų: „Manau, kad sunku surasti priemonių, kurių galėtume papildomai imtis, darant papildomą spaudimą. Manau, kad [Lietuva] tikrai vieningai dirba ir stipriai palaiko Ukrainą.“
Palaiko siekį mažinti vaistų kainas
Anot S. Skvernelio sveikatos ministro pirmadienį pristatyti žingsniai, kaip mažinti vaistų kainas Lietuvoje, yra tikslingi. Jo pastebėjimu, bene svarbiausias žingsnis – dažnesnis kompensuojamų vaistų kainyno koregavimas, nes dabar kainynas sudaromas tik kartą per metus. „Tai nemobilus arba nesikeičiantis teisės aktas, todėl siūlymui aš pritariu. Turi būti peržiūrima bent du kartus, o geriausiai – keturis kartus [per metus]“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Jo nuomone, labai svarbu, kad būtų atliekamas farmaekonominis vaistinių preparatų vertinimas, įvertinamas konkretaus vaistinio preparato naudos ir kaštų santykis.
„Svarbu, kad žmonės, kurie dalyvauja šiame procese, kompensuojamų vaistų sudarymo komisijoje, būtų atitinkamos reputacijos ir nesusiję su verslais, turėtų būti besikeičiantys, aiškiai deklaruojantys savo viešus ir privačius interesus. Tas pats turėtų būti pasakyta apie privalomo sveikatos draudimo tarybą, kurioje žmonės taip pat daugybę metų nesikeičia. Noras pakeisti formavimo principus, įvesti kadencijas gali prisidėti prie bendro tikslo“, – nurodo premjeras.
Jis priduria, kad ligoninėms įsigyjant vaistų galėtų būti nereikalaujama, kad prie vaistų būtų pridėti lietuviški aprašymai, nes profesionaliems medikams pakuočių užrašai lietuvių kalba nėra būtini. „Žinant mūsų mažą rinką, kiekvienas informacinis lapelis lietuvių kalba didina vaistų kainą. Turbūt geriausias dalykai būtų konkurencijos atsiradimas, pritraukiant arba rinkoje atsirandant naujiems dalyviams. Taip pat reikėtų vertinti, kiek vaistų suvartojame, kokį gyvenimo būdą propaguojame. Pigiausi vaistai – nepanaudoti vaistai“, – sako ministras pirmininkas.
