Antrąjį sezoną baigianti laida „Kultmisijos“ žiūrovus kviečia apie technologijas. Jos leidžia pasauliui sparčiai žengti į priekį, bet kas atsakingas už tai, kad pokyčiai būtų priimtini visiems visuomenės nariams, ar bent didžiajai jų daliai? Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – apie kultūros įtaką technologijoms ir technologijų įtaką kultūrai.
Technologijos gali perimti iš žmonių rutininius darbus, palengvinti buitį ir kasdienybę, jos leidžia akimirksniu gauti bet kokias norimas žinias ar susisiekti su žmonėmis tolimiausiame pasaulio kampelyje. Bet kol vieni technologiniai laimėjimai gali būti tik giriami ir liaupsinami, kiti kelia kur kas daugiau vertybinių klausimų.
Pasaulyje kasdien atsiranda naujos technologijos, bet žmonės vis dar savo rankose turi atsakomybę už tai, kur brėšime ribą, ko technologijoms visgi neturėtume ar nenorime leisti.
Pasaulyje žinomas verslininkas Ilja Laursas pastebi, kad nors technologijos ir palengvina žmonių gyvenimą, jos veda ir prie tam tikrų konfliktų su fundamentinėmis žmonių vertybėmis. Todėl lieka tik vienas kelias – dėl šių vertybių susitarti. Tačiau tai nėra lengva. Filosofas Kristupas Sabolius svarsto, kad technologijos prisitaiko prie bet kokių vertybių ir netgi vertybėms suteikia veidą. „Pažįstu menininkų, kurie sako, kad kitas jų projektas bus genetiškai modifikuotas vaikas“, – pasakoja K. Sabolius, pats daug bendradarbiaujantis tiek su menininkais, tiek su genetikais.
Kitas svarbus klausimas – technologijų įtaka šalies ar tautos kultūrai. Perimdami iš kitų šalių technologijas, perimame ir jų kultūrą. Jei prieš kelerius metus visi kalbėjo apie globalizaciją ir kultūrų sujungimą tik kaip apie teigiamus dalykus, paskutiniai pasaulio įvykiai verčia diskutuoti, kad galbūt toks požiūris nebuvo teisingas.
Naujos technologijos sukuria ir naujus socialinius modelius. „Juk jei kokia nors mergaitė hareme gauna aplikaciją, ar „YouTube“ pamato moterį su kelnėmis valdančią valstybę, ji pradeda kelti klausimus, kodėl mes taip negalime. Vyksta kultūrų susimaišymas“, – aiškina vienas garsiausių lietuvių programuotojų, Europos branduolinių tyrimų centre CERN dirbantis Valdas Rapševičius.
Laidoje taip pat dalyvauja nanotechnologijose besispecializuojantis profesorius Valentinas Snitka, vienas žymiausių technologinius menus kuriančių menininkų Julijonas Urbonas, menotyrininkai Vytautas Michelkevičius, Virginijus Kinčinaitis ir kiti.
Daugiau apie kultūrą ir technologijas, technologijų ir etikos, vertybių, moralės santykio klausimus – sekmadienį, sausio 8 d., 16.55 val. per LRT KULTŪROS kanalą. Režisierius Gintaras Šeputis.
Projektą remia Lietuvos Kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.