Kokiais nuotyiais ir gyvenimo būdu garsėjo tarpukario Kauno menininkai? Taip pat – istorijos prasmė pagal Benediktą Vanagą. Koks istorinis įvykis ir kuri istorinė asmenybė labiausiai įkvepia lenktynininką? Visa tai – „Istorijos detektyvų“ laidoje šį antradienį.
Iš užsienio universitetų grįžę jaunieji tarpukario Lietuvos menininkai jau buvo matę kitokį pasaulį. Jiems priimtiną bohemos dvasią, perimtą iš Vakarų, sėkmingai pritaikė ir Lietuvoje. O bohemai gyvuoti reikalinga miesto kultūra.
Iki tol buvęs kuklus miestas, ketvirtame dešimtmetyje suklestėjo Kaunas, vietinių vadintas mažuoju Paryžiumi. Čia esančiose kavinėse, restoranuose mėgo rinktis Kauno menininkai, rašytojai ir kiti bohemiškos pasaulėžiūros asmenys.
Bohemišku, ekstravagantišku įvaizdžiu Kaune garsėjo Borisas Dauguvietis, Juozas Tysliava, Albinas Herbačiauskas, Balys Sruoga. Pastarasis, beje, neapsiribodavo vien unikaliomis stiliaus detalėmis. „Vienas iš tokių atvejų, kuomet Balys Sruoga Laisvės alėjoje įlipo į medį ir pradėjo kukuoti. Niekas jo iš to medžio negalėjo iškrapštyti“, – laidoje pasakos istorikė Justina Mingėlaitė.
Neeilinis laidos svečias – lenktynininkas B. Vanagas, papasakosiantis apie Vyčio atsiradimą Dakaro lenktynėse, istorijos reikšmę bei įkvėpimą siekiant aukščiausių rezultatų.
Išskirtinis talismanas, kuris lydi lenktynininką lenktynėse – Vytis. Neabejotinai ir šių metų lenktynėse jis puoš ekipažo automobilį. „Istorijos suvokimas man asmeniškai niekuomet nebuvo toks svarbus, kaip pirmajame Dakaro ralyje, kuomet susipažinau su Vyčiu gerokai artimiau. Nuo tada prasidėjo tikrai didelės mano, kaip asmens, paieškos“, – simbolio prasmę atskleis B. Vanagas.
„Istorijos detektyvai“ apie simbolius bei tarpukario laisvamanius šį antradienį 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
