Nors lietuvių kalboje žodžiai, pasibaigiantys galūne -ienė, paprastai nurodo giminystės ar vedybinį statusą, ši taisyklė galioja ne visiems žodžiams. Taip sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.
LRT RADIJO klausytojas Bronislovas iš Klaipėdos domisi žodžių vartojimo ypatybėmis. „Kodėl Jungtinės Karalystės valdovė lietuviškai vadinama karaliene? Ji nėra karaliaus žmona, todėl turėtų vadintis karale. Juk turime žodžius prezidentė, o prezidento žmona – prezidentienė, taip pat – direktorė, o direktoriaus žmona – direktorienė, ir t.t.“, – savo mintis dėsto vyras.
Lietuvių kalbos specialisto A. Smetonos teigimu, iš dalies radijo klausytojas yra teisus. „Viena vertus, šių žodžių modeliai yra tokie patys, kaip ir pavardžių, tad visiškai įmanoma šiuos žodžius suprasti pagal pavardės modelį. Kita vertus, juk yra ir daugiau tokių žodžių, kurie rodo ne žmonos ar giminystės statusą, o paprasčiausiai pareigas. Žodis „karalienė“ yra vienas iš tokių“, – aiškina A. Smetona.
Kalbininkas primena, kad šiuo metu ir giminystei nurodyti yra vartojami žodžiai su galūne -ė. Anot jo, visiems puikiai žinomas tokios pavardės pavyzdys – Zvonkė.
„Žodį „karalienė“ mes esame įpratę vartoti tradiciškai, ir mūsų kalboje tai nebūtinai reiškia karaliaus žmonos statusą. Tad šį žodį galime vartoti abiem formomis – ir įprasta, ir sutrumpinta“, – tikina jis.
