Ilgą laiką rašytas dienoraštis gali būti skirtas ne tik prisiminimams išsaugoti, bet ir kalbos tyrinėjimams. Taip sako Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovės pavaduotoja Diana Norkūnienė.
LRT RADIJO klausytoja domisi senų dienoraščių panaudojimo būdais. „Ar kam nors gali būti naudingas 30 metų žmogaus rašytas dienoraštis?“ – teiraujasi ji.
D. Norkūnienės teigimu, kurį laiką Retų knygų ir rankraščių skyrius kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu vykdė bendrą projektą „Žmonių šnekamoji kalba ir jos tyrinėjimai“.
„Siekdami tyrinėti šnekamąją kalbą, rinkome ir asmeninius žmonių laiškus, ir dienoraščius kaip kasdienės žmonių kalbos pavyzdį. Turime netgi atskirą nedidelį fondą dovanotų laiškų, dienoraščių. Nors šis projektas ir pasibaigė, bet yra mintis jį vėl atgaivinti ir tęsti, tad tokie dienoraščiai yra laukiami“, – teigia specialistė.
Anot jos, geriausia, jei dienoraštį Retų knygų ir rankraščių skyriui pristato pats autorius ar jam artimas žmogus, nes reikia surinkti duomenis, kas šį dienoraštį rašė, kam jis perduotas, kaip toliau su juo reikėtų elgtis.
