Tavo LRT

2021.07.30 14:27

LRT KLASIKA kviečia į festivalį Lukiškių kalėjime

LRT.lt2021.07.30 14:27

Rugpjūčio 8-9 dienomis LRT KLASIKA kviečia į pirmą kartą organizuojamą „Homo cultus“ festivalį „Visos nuomonės legalios“. Festivalio metu Lukiškių kalėjimo kieme skambės aktualių temų diskusijos bei muzikiniai pasirodymai.

„Homo cultus“ festivalio „Visos nuomonės legalios“ programoje – penkios skirtingos diskusijos, kurias moderuos: istorikas Aurimas Švedas, politologas Linas Kojala, VU TSPMI lektorius Simas Čelutka, menotyrininkė ir poetė Laima Kreivytė, architektai Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas bei muzikinių grupių „Trimbao“ ir „Brave noises“ pasirodymai.

Festivalio tikslas kviesti ne tik išsakyti skirtingų pozicijų nuomones, bet ir jas išgirsti, skatinti dialogą tarp diskusijos dalyvių bei festivalio svečių.

„Tai bus penkių LRT KLASIKOS laidų „Homo cultus“ išėjimas į viešą erdvę – Lukiškių kalėjimo kiemą. Organizuojame skirtingas aktualių temų diskusijas, kuriose dalyvaus du pašnekovai, atstovaujantys skirtingas nuomones.

Pagrindinė festivalio „Visos nuomonės legalios“ idėja yra grįžti prie diskusijų kultūros. Dažnai vienas kitam pritariančių pašnekovų polemiką jau vadiname diskusija, tačiau, kai reikia iš tiesų susikalbėti iš priešingų barikadų pusės tampa keblu, net ir intelektualioje diskusijoje. Nuomonės gali būti priešingos, gali būti panašios, gali skirtis pustoniais, bet visos išsakytos nuomonės yra legalios, kitaip tariant, visi gali turėti savo nuomonę, ją išsakyti ir argumentuoti.

Neturime tikslo atsakyti į kylančius klausimus, pakeisti nuomonę ar paprasčiausiai duoti atsakymus. Norime apie sudėtingus klausimus kalbėti paprastai, argumentuotai ir suprantamai, kad festivalio svečiai per diskusiją atrastų dar neatrastus, naujus požiūrio kampus“, – mintimis apie „Homo cultus“ festivalį dalinasi festivalio iniciatorius, LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius.

Diskusijas stebėti gyvai ir jose dalyvauti galės visi norintys ir atvykę į Lukiškių kalėjimą, Vilniuje, rugpjūčio 8 d. nuo 18 valandos ir rugpjūčio 9 d. nuo 17 valandos. Diskusijų įrašus taip pat bus galima išgirsti ir pamatyti nuo rugsėjo 16 d. LRT KLASIKOS eteryje bei LRT audiotekoje ir mediatekoje.

„Homo cultus“ festivalio „Visos nuomonės legalios“ programa:

Rugpjūčio 8 d. 18:00 „Tarp praeities ir ateities“. Ved. Simas Čelutka

Koks yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar jos apskritai reikalingos?

Lietuvoje šiuo metu stipriai išaugusi įtampa dėl vertybinių klausimų, tokių kaip mažumų teisės, šeima, tradicinės vertybės, istorinė atmintis, atsisakymas skiepytis. Piliečiams negebant susikalbėti ir susitarti, neišvengiamai kyla klausimas: koks apskritai yra viešųjų diskusijų tikslas ir prasmė? Ar nėra naivu be perstojo kartoti, kad turime išgirsti ir įsiklausyti į kitokias nuomones? Kiek realu užmegzti tikrą pilietinį dialogą, ypač kai viena iš pusių stokoja geros valios ir pagarbos? Kaip kalbėtis su tais, kurie kalbėtis nenori? Ar žodžio laisvė apima bet kokių žodžių laisvę, net ir tų žodžių, už kurių slypi neapykanta, melas ir manipuliacijos?

Diskusijoje dalyvauja filosofai Algirdas Davidavičius ir Viktoras Bachmetjevas.

19:00 Džiazo grupės „Brave noises“ pasirodymas

19:30 „Mažosios Europos pokalbiai“. Ved. Linas Kojala

Fanų kultūra Lietuvoje. Kokia ji? O gal jos apskritai nėra?

Senelis, gal net prosenelis, tėtis ir anūkas – visi vienijami tos pačios futbolo komandos, kurią karštai palaiko. Ištikimybę klubui lemdavo ne tik šeimos tradicijos, tačiau ir tai, kad skirtingos komandos atspindėdavo ir įkūnydavo ne tik konkrečių miestų tapatybę, tačiau ir esminius tos visuomenės socialinius, politinius, etninius ar kitus lūžius. Tad ne veltui Vakaruose apie futbolą kaip pas mus apie krepšinį buvo kalbama ne tik kaip apie sportą, tačiau ir kaip kultūros reiškinį, tam tikrą idėją, tampančią svarbia konkretaus žmogaus, miesto ar net visos valstybės tapatybei.

Tačiau laikai kinta ir šiandien vis garsiau kalbama apie sporto komercializaciją, nutrinančią lokalines tapatybes, vartotojiškumo kultą, raginantį tapatintis tik su stipriausiais ir sėkmingiausiais. Ką žvilgsnis į Lietuvos futbolo ar krepšinio arenas atskleidžia apie Lietuvos fanų kultūrą, jų įvaizdį visuomenėje, apie sporto vaidmenį ir vietą sociume? Kokį fanų įvaizdį formuoja populiarioji kultūra? Kiek tiesos yra kalbose apie fanų mačizmą, radikalizmą ir kitus stereotipus? Ar sportas Lietuvoje apskritai gali įkūnyti idėją, su kuria norėtų tapatintis bendruomenė?

Diskusijos dalyvių sąrašas pildomas.

Rugpjūčio 9 d. 18:00 „Žmogus ir miestas“. Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Architektūros konkursai: ar daugiau yra geriau?

Siekiant kokybiškos architektūros konkursai rekomenduojami kaip tiesiausias kelias į projekto sėkmę. Bent jau geresnio kol kas niekas nesugalvojo. Tačiau paskelbus naujo architektūros konkurso dalyvių idėjas arba išrinkus nugalėtojus pasigirsta šurmulys, kad ne taip tie architektai projektuoja, ne tiek tų dalyvių kiek reikia, ne tuos komisija renka ir ne ten užsakovai žiūri. Tad kokių architektūros konkursų mums reikia? Kokias organizavimo strategijas verta pasitelkti siekiant kokybės? Kiek konkursų mums iš tiesų reikia ir kiek jėgų verta įdėti organizatoriams, dalyviams bei užsakovams?

Diskusijoje dalyvauja architektas, architektūros kritikas Andrius Ropolas ir urbanistė, projektų vystymo specialistė Živilė Šimkutė.

19:00 Grupės „Trimbao“ pasirodymas

19:15 „Istoriko teritorija“. Ved. Aurimas Švedas

Lietuva ir Rusija: pasmerktos amžinai kovai?

Kokias Nepriklausomybės epochoje elgsenos strategijas Rusijos Federacijos atžvilgiu kūrė Lietuvos Respublikos politinis elitas? Kas iš šių strategijų veikė, o kas liko tuščiomis politinėmis deklaracijomis arba geopolitinėmis iliuzijomis? Kokius svarbiausius tikslus dvišalių santykių srityje pavyko įgyvendinti Vilniui, kokios didžiausios klaidos buvo šioje plotmėje padarytos? Kiek teisinga sakyti, jog Vilniaus ir Maskvos santykių dinamiką iš esmės lemia Kremlių kontroliuojanti žmonių grupė, todėl Lietuvos manevro galimybės kuriant bei plėtojant dviejų šalių santykius yra minimalios?

Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriai Dovilė Jakniūnaitė ir Gediminas Vitkus

20:15 Grupės „Trimbao“ pasirodymas

20:30 „Iš balkono“. Ved. Laima Kreivytė

Salomėja Nėris: poetė ar politikė?

Salomėja Nėris įkūnija XX a. pradžios lyrikos balsą, aidintį poezijoje iki šių dienų. Poetės biografiją geriausiai apibūdintų jos knygos pavadinimas: „Per lūžtantį ledą“: ateitininkų meno draugija „Šatrija“ ir kairiųjų idėjas propaguojantis žurnalas „Trečias frontas“, aistringas pamaldumas ir ryžtas gyventi „be bažnyčios, be altorių“. Salomėja buvo išrinkta ir į lietuvių delegaciją, vykusią į Maskvą pasirašyti Lietuvos stojimo į TSRS sutartį, parašė „Poemą apie Staliną“. Šio savo žingsnio ji nuoširdžiai gailėjosi ir mirties patale sugebėjo perduoti kunigui juodąjį sąsiuvinį – atgailos liudijimą, apie kurį sužinome iš amžininkų atsiminimų. Kaip šiandien vertiname Salomėją Nėrį – poetę ir asmenybę, jos kūrybą ir sudėtingą biografiją? Ar poetės juodojo sąsiuvinio atradimas pakeistų ją teisiančių požiūrį?

Diskusijoje dalyvauja poetė, filosofė Aušra Kaziliūnaitė ir istorikas Nerijus Šepetys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.