Tavo LRT

2021.05.31 13:04

Dokumentikoje „Mano ir tavo Žemė“ – baltųjų lokių kalėjimas ir lietuviškos šiukšlės Arktyje

LRT.lt2021.05.31 13:04

Ar žinote, kiek žemėje liko tigrų, kalninių gorilų, Sumatros raganosių? Ar žinote, kad kalninės gorilos, kaip ir mes, išgyvena skyrybas, drambliai gedi mirusiųjų, o orangutanai serga depresija? Ar įsivaizduojate, kad ateityje dėl klimato kaitos Lietuvos miškuose nebeliks natūraliai augančių eglių?

Ar galite patikėti, kad dėl choleros grėsmės negalėsime saugiai maudytis Baltijos jūroje? Žinote, kad Baltijos jūra yra viena jauniausių ir ypatingai imli teršalams, o vanduo joje pilnai pasikeičia tik per 35 metus?

Dokumentinės apybraižos „Mano ir tavo Žemė“ pradžioje leisimės į kelionę po Kanados Arktį, apsilankysime baltųjų lokių sostine vadinamame Čerčilio miestelyje prie Hadsono įlankos, Kanadoje, kur vietiniai šunys, lokiai ir žmonės gyvena draugiškai jau ištisus šimtmečius. Susipažinsime su Holivudo žvaigžde pramintu baltuoju lokiu Bobu ir susitiksime ką tik iš lokių kalėjimo paleistu nepaklusniuoju Po.

Aktorė, laukinės gamtos stebėtoja ir knygų autorė Eglė Aukštakalnytė Hansen baltuosius lokius Arkties regione stebi jau daugiau nei dešimtmetį: „Galiu drąsiai teigti, kad dėl intensyvaus ledynų tirpsmo baltųjų lokių populiacijai iškilo didžiulė grėsmė: jų maitinimosi sezonas ant ledo sutrumpėjo penkiomis savaitėmis, pagrindinis maistas – žieduotieji ruoniai – nyksta, dėl to baltųjų lokių svoris vidutiniškai sumažėjo apie 22 kg, jie badauja.

Patelės nepriauga reikalingo svorio, kad išmaitintų jauniklius, todėl atsiveda vis mažiau lokiukų, kai kurios išvis nebegali jų atsivesti ir tik itin retais atvejais gimsta po du jauniklius. Jų gyvenimas be ledo Arktyje neįmanomas.“

Kodėl mums turi rūpėti Arktis? Dažnai lietuviai apie Arktį tegali pasakyti, kad ten šalta, balta, ten sniegas ir baltieji lokiai, retas – kad ten poliarinė diena, poliarinė naktis ir šiaurės pašvaistė. Bet ar žinote, kad Arktis yra žemės sveikatos rodmuo, geriausiai atspindintis, kas vyksta mūsų planetoje? Ar pokyčiai Arktyje yra svarbūs mums, lietuviams? Ką mato, stebi ir tyrinėja Lietuvos mokslininkai Arktyje ir kokius pokyčius išgyvename čia, Lietuvoje?

Dokumentinėje apybraižoje „Mano ir tavo Žemė“ apsilankysime ir europinėje Arktyje. Apmaudu, bet šiandien ten galima rasti net ir lietuviškų šiukšlių. O ar teko girdėti, kad daugiau nei prieš dešimtmetį Ramiajame vandenyne buvo pamestas konteineris su plastikiniais ančiukais, kurių vienas po keliolikos metų buvo aptiktas europinėje Arktyje?

Mes skęstame šiukšlėse, šiukšlių randame net paukščių skrandžiuose. Plastiko randama tokiose paukščių rūšyse, kurios net neturėjo jo valgyti. Keliaudami kartu, sužinosite, kodėl dingo Lietuvos midijų populiacija, o lietuvių ir lenkų mokslininkai jau patvirtino midijos egzistavimą Europos Arkties regione.

Apsilankę Arktyje, kelionę pratęsime Lietuvoje. Ar žinote, kad stipriai mažėja jūrinių paukščių populiacija? Anksčiau ant Palangos tilto būdavo būriai ančių, šiandieną jų jau reikia ieškoti. Ledinės antys jau nebegrįžta žiemoti į Baltijos jūrą, joms nebešalta Arktyje. Nieko nebestebina ir lietuviškos žiemos be sniego, tačiau kailį pakeitęs baltas zuikis ant rudo dirvono tapo tikra gamtos išdaiga ir plėšrūnų auka.

Nebeturime laiko ginčytis ir ignoruoti mokslininkų perspėjimų: klimato kaita – neginčijamas faktas. Pastarieji metai Lietuvoje atnešė daug sausrų, kurios sukėlė didelius ekologinius padarinius: nebeatsistato vandens lygis telkiniuose, Lietuvos hidrometeorologai vis dažniau įspėja apie sunkiai prognozuojamus orus, viesulus, temperatūrų ir kritulių svyravimus, nuolat daugėja gaisrų, atsiranda naujų invazinių rūšių ir žmogaus sveikatai pavojingų virusų.

Istorijoje tokių greitų klimato kaitos procesų nėra žinoma. Visos gamtoje vykstančios anomalijos yra mūsų veiklos pasekmė. Sutikime – gamta serga. Tirpstantys Arkties ledynai – žmogaus veiklos padarinys. Arktis nuo Lietuvos yra nutolusi vos per du tūkstančius kilometrų. Pokyčiai Arktyje daro įtaką ir mūsų šalyje vyraujančioms oro masėms ir klimatui.

Todėl mes – aš ir tu – privalome sąmoningai pergalvoti savo ryšį ir santykį su gamta, įvertinti savo veiksmus ir keisti savo buitinius įpročius, požiūrį, ieškoti, kaip ir kuo aš galiu prisidėti prie visuotinės kovos prieš klimato kaitą šiandien ir kiekvieną dieną.

Birželio 5-ąją, minėdami Pasaulinę aplinkosaugos dieną, pripažinkime, kad klimato kaita yra viena didžiausių mūsų aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių grėsmių. Lietuva ir mes patys esame bendros Žemės ekologinės sistemos dalis. Žemė – vieninteliai mano ir tavo namai, kuriais privalome pasirūpinti.

Dokumentinė apybraiža „Mano ir tavo Žemė“ – birželio 3 d., 19.30 val., per LRT TELEVIZIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt