Tavo LRT

2021.04.01 10:54

Kūrybingumo mokykloje – netikėtos istorijos

LRT.lt2021.04.01 10:54

Laidoje „Kūrybingumo mokykla“ Kristupas Sabolius ir Tomas Ramanauskas nagrinėja šiuolaikinius reiškinius ir dalijasi netikėtomis istorijomis, šįkart – apie Australijoje įgyvendintą imigracijos skatinimo kampaniją iškalbingu pavadinimu „The Beautiful Balts“ (liet. Gražieji baltai).

Australija. Pietinė sala, tiksliau – kontinentas, buvusi britų kolonija – nuo savo nepriklausomybės pradžios laikėsi griežtos rasistinės politikos, kurią šiandien sunku net įsivaizduoti. Australija siekė sukurti visuomenę iš „baltųjų“. Nukentėjusi nuo II pasaulinio karo, šalis susigriebė didinti savo populiaciją bei auginti ekonomiką. Vienas to būdų – skatinti imigraciją. Prioritetiniais atvykėliais tapo, žinoma, britai ir kiti baltieji, kurie, anot tuometinių valdančiųjų, galėtų lengvai įsilieti, taip sukuriant naują, šviežią ir dviprasmiškai šviesią visuomenę.

Šiuos procesus ir visą baltųjų politiką skaudžiausiai išgyveno tikrieji Australijos gyventojai aborigenai. Manyta, jog vaikus lengviau asimiliuoti, todėl čiabuvių mažamečiai buvo tiesiog grobiami iš šeimų ir perduodami baltiesiems. Nuo tėvų atkirstų vaikų priskaičiuota tiek daug, kad šiandien jie sudaro ištisas „pavogtąsias kartas“. Apskritai po II pasaulinio karo planetą krėtė masinės humanitarinės krizės – milijonams civilių gyventojų teko palikti savo gimtines. Nemažai Lietuvos gyventojų taip pat turėjo pasitraukti į Vakarus, dauguma dėl to, kad išvengtų tremčių į Sibirą.

Kaip pastebi australų istorikė Jayne Persian, Baltijos šalių gyventojai garsėjo darbštumu ir išsilavinimu. Išvaizda ir gymiu jie priminė anglosaksus, o patyrę sovietų okupacijos žiaurumus, buvo nusiteikę anti-komunistiškai, taigi atrodė artimi ir politiškai. Negana to, jie išpildė ir kitą sąlygą: dėl vogčiomis valdžios puoselėjamų antisemitinių pažiūrų, priderėjo atrodyti dar ir „ne žydiškai“.Trumpai tariant, „baltai“ – kuriems priskirti ne tik lietuviai, bet ir latviai bei estai – australams tiko: imigracijos atrankų metu buvo pastebimas jų „baltumas“.

Tad nieko nelaukdamas Australijos migracijos ministras Arthuras Calwellas ėmėsi veiksmų: nukeliavo į Vokietiją ir atrinko 4000 šių šviesiaplaukių gražuolių. Pirmasis laivas su estų, latvių ir lietuvių kilmės migrantais Australijos krantus pasiekė 1947-aisiais. Jį pasitiko su fanfaromis. Tautiniu kostiumu pasipuošusi pirmoji lietuvė imigrantė Konstancija Brundzaite įteikė dovaną Arthurui Calwellui.

Pirmieji atvykėliai sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. Atsigabenti ir integruoti „išvietintus žmones” arba „dipukus“ – nuo angliškojo DP – „displaced persons” – vis tik buvo rizikingas žingsnis. Pokariniame pasaulyje kildavo įvairiausių sunkumų – ne tik organizuojant keliones laivais, bet ir užtikrinant visuomenės pritarimą. Dėl to netrukus startavo rinkodaros kampanija, išgarsėjusi pavadinimu „Beautiful Balts“ – gražieji baltai.

„Parduoti” naujuosius australus seniesiems pavyko puikiai – kruopščiai atrinkti, jauni, žvalūs, sveiki ir besišypsantys „baltai“ atitiko visus standartus. Tiesa, dalis gražuolių vėliau pasitraukė į JAV. Dipukų istorija primena, kad gyvename vis spartėjančios globalizacijos laikais. Šiandien tautų maišymasis vyksta dar intensyviau. Tiesa, kada šis procesas prasidėjo – geras klausimas. Veikiausiai kur kas anksčiau, negu galime manyti.

Kas yra nomadiškumas? Kaip mums spręsti pabėgėlių krizes? Kaip tai keičia mūsų genetiką ir savastį? Ką mums reiškia sąvokos „svetimas“ ir „savas“? Visus atsakymus sužinosite pažiūrėję naują Kristupo Saboliaus bei Tomo Ramanausko laidą „Kūrybingumo mokykla“, kurioje svečiuosis ir Vilniaus universiteto mokslininkai bei pripažinti Lietuvos menininkai. Laida transliuojama kiekvieną šeštadienį 9 val. ryte per LRT PLIUS. Laidų įrašus galima peržiūrėti LRT mediatekoje.