Idėja boikotuoti prekybos tinklus ir neiti apsipirkti kelias dienas neduos didelių rezultatų, nes tai yra prekybininkų sąžinės reikalas, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Anot jo, būtų naudinga, jei prekybos tinklai kartą per mėnesį visuomenei paaiškintų, kaip ir kodėl kito prekių kainos.
– Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“, jų teigimu, solidarizuodamasi su dėl nepagrįstai aukštų maisto produktų kainų pasipiktinančiais piliečiais, antradienį skelbia nemokamo pieno dalijimo akciją Vilniuje ir Rokiškyje. Akcijos sumanytojai sako, kad šios akcijos tikslas – pademonstruoti, kad už litrą natūralaus pieno šiandien ūkininkams mokama vos 0,8–0,15 euro, o parduotuvėje nugriebtas pienas kainuoja bene dešimteriopai brangiau. Kokių minčių jums kelia tokia akcija? Ką manote apie pieno produktų kainas?
– Žinome, kokius sudėtingus laikus išgyvena pieno gamintojai. Ne tik žinome, bet ir sprendžiame šią problemą. Turėjome keletą susitikimų ir su pieno perdirbėjais, ir su žemės ūkio rūmų vadovais. Buvome pasikvietę ir pieno gamintojus, tuos, kurie yra sukūrę pieno kooperatyvus. Visas puses išklausėme ir bandėme surasti bendrą sutarimą, kad pieno supirkimo kainos nebebūtų mažinamos.
Toks sutarimas buvo surastas paskutiniame pasitarime vyriausybėje. Iš pieno perdirbėjų išgirdome, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kaina turėtų būti stabili. Nebuvo pasakyta, kokia tai kaina, bet buvo aiškiai pabrėžta, kad ji nesikeis. Vyriausybė nurodė, kad yra numatyta skirti 18 mln. eurų paramą pieno gamintojams už patirtus nuostolius dėl rekordiškai mažų pieno supirkimo kainų.
Ši suma jau beveik išmokėta. Žemės ūkio ministerija kiekvieną dieną pristato informaciją. Pirmadienį jau buvo išmokėta daugiau kaip 16 mln. eurų. Taip pat dar bandome ieškoti papildomo finansavimo. Tai mums leidžiama daryti, vadovaujant Europos Sąjungos teise. Birželio antroje pusėje ar pabaigoje dar gali būti surasta apie 11 mln. eurų, kuriuos galėtume skirti pieno gamintojų nuostolių padengimui.
Kita informacija, kuri labai svarbi, – pagaliau pieno perdirbimo įmonių vadovai išvyko į Kiniją. Prieš mėnesį gavome sertifikatą dėl pieno produktų eksporto į Kiniją. Pieno perdirbimo įmonių vadovai dalyvauja Šanchajuje vykstančioje didžiulėje pasaulinėje maisto produktų parodoje. Tikimės, kad jie ten suras savo partnerius, pasirašys kontraktus ir pradės eksportuoti savo produkciją į šią šalį.
Taip pat, žinoma, ieškome galimybių, kaip padidinti eksportą į kitas šalis. Turime suprasti, kad nė vienoje šalyje Europoje nėra kaip Lietuvoje, kai pieno perdirbėjai maždaug 60 proc. produkcijos eksportuoja į kitas šalis. Kitose šalyse vidutiniškai pieno produktų eksportuojama apie 10 proc.
Kitas numatytas žingsnis (pasakysiu ūkiškai) – „bombarduojame“ Europos Komisiją (EK). Esame paprašę, kad įvyktų susitikimas su EK prezidentu Jeanu-Claude`u Junckeriu. Šią savaitę atvyksta ir mūsų komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Susitiksime penktadienį ryte.
Paprašiau, kad tame susitikime (nors tai nėra jo sritis) galėtume pasikalbėti ir pieno klausimais, t. y., kaip EK ruošiasi prisidėti prie dalinio ar visiško nuostolių kompensavimo pieno gamintojams. Jie savo raporte, kai prasidėjo pieno kainų mažėjimas, buvo aiškiai pabrėžę, kad EK nepaliks Lietuvos ir kitų šalių nuošalyje. Pagal jų skaičiavimus, Lietuvai bus padaryta didžiausia neigiama įtaka pieno sektoriui.
– Socialiniuose tinkluose daug diskutuojama apie akciją „Neisiu į prekybos centrą tris dienas“. Ką apie tai galvojate? Kai kurie prekybos centrai dėl tokių raginimų net svarstė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
– Man atrodo, kad prekybininkams pirmiausia derėtų šį klausimą pradėti spręsti nuo savęs ir atsakyti, ar tikrai apetitas nėra per didelis. Žmonės, žinoma, gali organizuoti akcijas. Svarbu, kad jos būtų taikios. Tai jų pasirinkimo teisė demokratinėje šalyje. Tačiau nemanau, kad tai duos didelių rezultatų. Manau, kad tai yra pirmiausia prekybininkų sąžinės reikalas.
Matau tokią galimybę ir gal galėčiau pateikti pasiūlymą – kiekvieną mėnesį ar pasibaigus mėnesiui visuomenei patys prekybos tinklai galėtų pasakyti, kodėl kai kurių prekių kainos padidėjo, o kai kurių – sumažėjo. Dabar esame paprašę Statistikos departamento, kad ne vien tik mums jie siųstų šią informaciją apie atskirų prekių grupių kainų pokyčius, bet ir visuomenę informuotų, kaip kinta tos prekių kainos.
– Daug diskusijų sulaukė pasiūlymas nuo spalio įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) atšaldytai ir šviežiai mėsai. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas tokią iniciatyvą sveikina, tačiau teigia, kad reikėtų į šią lengvatą įtraukti daugiau produktų. Jo teigimu, jei lengvata bus taikoma tik atšaldytai ir žaliai mėsai, mėsos produktams galimybės pigti nebus. Ką apie tai manote?
– Manau, kad galimybė pigti tikrai bus, nes mėsos gamintojams, kurie pardavinėja mėsą, PVM tarifas bus mažesnis. Tai reiškia, kad supirkus mėsą ir ją panaudojus mėsos produktų gamybai, (savaime suprantama, mėsa sudaro tikrai didžiąją dalį tų produktų), tų maisto produktų galutinė kaina irgi turėtų būti mažesnė.
Antras labai svarbus aspektas – turime nevienodas konkurencines sąlygas, vertinant PVM tarifą, pavyzdžiui kaimyninėse šalyse. Mūsų ūkininkams arba mėsos gamintojams yra daug sunkiau konkuruoti. Pavyzdžiui, Lenkija yra didelė valstybė, jai daug lengviau padidinti darbo našumą ir sumažinti mėsos savikainą gamyboje.
Manome, kad tokiu atveju mes irgi pagerintume konkurencines sąlygas mūsų mėsos gamintojams. Taip pat tai turėtų įvertinti mėsos perdirbėjai, mažindami savo produktų kainas. [...] Tiek, kiek bus sumažintas PVM tarifas, turėtų sumažėti ir tų produktų kaina prekybos tinkluose, nes Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas yra aiškiai pabrėžęs – kiek procentų bus sumažintas PVM tarifas, tiek procentų tiesiogiai sumažės maisto produktų kainos.
